Klaipėda po 100 metų

„Klaipėdoje aš gimiau, gimė ir mano tėvai. Čia aš augu jau 15 metų, gyvenu, mokausi ir leidžiu savo jaunystės dienas.

Pačiame mieste jaučiuosi maloniai, nes tokios vietos, kaip Girulių miškas, kuriame ypač smagu bėgti krosiukus ir mėgautis ramybe, pripildo mane man energija.

Taip pat smagu su draugais nusipirkus skanių gardėsių iš kepyklėlės vaikštinėti aplink Jono kalnelį ir pasibūti prie Danės upės, kur netrūksta jaunimo juoko.

Tačiau kartais kyla klausimas, ką dar Klaipėdoje būtų galima nuveikti?

Aš pati (ir tikrai ne vienintelė) Klaipėdoje norėčiau daugiau pramogų ar veiklos, kur smagiai galėtų susiburti jauni žmonės. Pavyzdžiui, man be galo įdomi idėja, kad kino teatras būtų po atviru dangumi šiltais vasaros vakarais.

Per istorijos pamokas vis daugiau sužinojusi apie Lietuvos ir Klaipėdos praeitį susimąsčiau, kiek daug iššūkių, nuoskaudų ir vargo prireikė, kol Klaipėda tapo miestu, kuriame yra gera gyventi.

Mūsų seneliai ir proseneliai, kurie turėjo išgyventi tremtis, karus, padėjo pasiekti tokią aplinką, kuri suteikia jaukumo, saugumo, kuri užtvirtina laisvę, galimybes, leidžia pažinti ir atrasti save.

Štai kuo man svarbi Klaipėdos istorija, o mūsų pareiga miestu rūpintis ir tobulinti jį, kad po 100 metų miestas taptų dar geresne vieta.

Per visą amžių iki šių dienų Klaipėda be galo daug pasikeitė, tačiau, kaip dar ji keisis per ateinančius 100 metų, priklauso nuo to, kokia sąmoninga ir drąsi žmonių bendruomenė ja rūpinsis.

Aš manau, kad mūsų miestas ateityje augs ir stiprės.

Galiu įsivaizduoti didesnį miesto modernumą, nes visame pasaulyje technologijos tik plečiasi.

Mintyse galiu matyti, kaip Klaipėdos senamiestyje atsiranda nauji pastatai, nors miestas ir dabar dar renovuojamas, aš galiu įsivaizduoti, kad mūsų centre stovės dangoraižiai, kurie bus ekologiški ir naudos tvarią energiją.

Aš noriu įsivaizduoti ir tikėtis, kad ir modernioje Klaipėdoje išliks unikalumas, istorija, gamtos grožis, o ateityje laukia miestas, jungiantis tradicijas ir modernumą.

Reikia atsižvelgti ir į problemas, kurios vis didėja ir kelia grėsmę mūsų šaliai ir planetai.

Įsivaizduodama Klaipėdą po 100 metų, tikiuosi, kad šios ekologinės problemos darys mažesnę įtaką, o gal ir bus išspręstos. Žaluma vyraus tarp pastatų, bus švari jūra, oras ir miškai, pilni žvėrelių.

Tokia ideali mano miesto vizija, kylanti iš pozityvaus mąstymo ir gėrio trokštančios širdies.

Kad ji taptų realybe, turime vieningai rūpintis Klaipėda.

Dabar Šilutės plentas yra labai užteršta Klaipėdos dalis, todėl jam reikėtų skirti daugiau dėmesio. Čia ypač didelis transporto judėjimas, todėl galėtų būti daugiau žalumos, parkų, kad užterštą orą pravalytų.

Norėtųsi geresnės infrastruktūros, skirtos žmonėms važinėti dviračiais, vaikščioti pėsčiomis visame mieste.

Seniau Klaipėdos gatvėmis važinėjo tramvajus, bet jo neliko. Gal po 100 metų atsiras naujų, aplinkai tvaresnių transporto išradimų.

Klaipėda pasižymi ir savomis tradicijomis bei šventėmis, ypač vasaros sezono metu.

Populiariausia Klaipėdoje Jūros šventė puoselėja ilgametes tradicijas, kurias perdavė mūsų seneliai, o mes toliau puoselėjame ir perduodame.

Jūrinės eisenos, laivų paradai, žmonių susibūrimai prieš 100 metų ir dabar atspindi mūsų klaipėdietišką dvasią. Norisi, kad ji būtų išsaugota ir po 100 metų ir garsintų Klaipėdos miestą", - rašė E. Zaboraitė.