„Lauksnų“ festivalį atidarė parodų trio

Atidarytų festivalio parodų: Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų „Tarp žemės ir dangaus“, „Delmonai. Atgimusi tradicija“ bei „Meistro Antano Butkaus muzikos instrumentų parodos“ jungiamoji ašis - mūsų tautos kultūros vertybių, įtrauktų į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą ir UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pristatymas.

Ramybę ir darną nešantys sodai

Klaipėdos etnokultūros centro (EKC) direktorė Nijolė Sliužinskienė pasakojo, kad šiaudinių sodų tradicija 2023 metais buvo įtraukta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, todėl festivalio svečiams itin svarbu pristatyti vietinės tradicinių amatų meistrės Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų kompozicijas.

M. Macijauskienė sakė, kad šiaudinių puošmenų kūrėjų gretose sukasi jau keletą dešimtmečių, o paroda „Tarp žemės ir dangaus“ yra dvidešimtoji personalinė meistrės paroda. Meistrės kurti šiaudiniai sodai bei eglutės žaisliukai pripažinti tautinio paveldo produktais.

M. Macijauskiene tikino, kad tradicija dovanoti sodus yra išlikusi iki šių dienų, o sodų vėrimo procese svarbiausia - intuicija ir tikslumas.

„Neretai esu prašoma surišti sodą krikštynoms, vestuvėms, gimtadieniams, mergvakariams. Atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių išmokti šio amato, reikalaujančio itin didelio kruopštumo ir kantrybės. Koks bus dirbinys, aiškėja ilgas valandas “auginant" šiaudinę kompoziciją.

Simetrijai išlaikyti itin svarbu šiaudelių paruošimas. Jie turi būti visi kaip vienas - vienodo ilgio, storio ir spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsosi momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, teks laukti kitų metų žaliavai rinkti.

Soduose telpa žemė ir dangus, materija ir dvasia, o dirbiniui išskirtinumo suteikia individuali forma ir puošyba. Mano kurtuose soduose galima išvysti marių bangavimą, žvejo tinklus, pilnus žuvų, aguonų laukus, bažnyčių bokštus, meiliai burkuojančius paukštukus", - pasakojo kūrėja.

Parodoje „Tarp žemės ir dangaus“ eksponuojama apie 40 M. Macijauskienės „užaugintų“ sodų. Festivalio „Lauksnos“ metu, birželio 28-29 dienomis, meistrė dalinsis savo amato patirtimi ir su jos pagalba kiekvienas norintysis galės sau susiverti sodelį.

Ryšys su praeitimi per siuvinėjimą

EKC liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė teigė, kad pastaraisiais metais delmonų siuvinėjimas vėl atgyja kaip tradicinio rankdarbio kūrimo tąsa. Todėl neatsitiktinai delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicija 2019 metais buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Delmonas - dekoruotas tekstilinis krepšelis, lietuvininkių ryšėtas ties juosmeniu, šiandien atpažįstamas kaip išskirtinis ir privalomas Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo elementas, tapęs šį regioną pristatančiu ženklu. Tai viena puošniausių kostiumo detalių“, - sakė E. Matulionienė.

Parodoje „Delmonai. Atgimusi tradicija“ pristatomi trijų talentingų delmonus kuriančių meistrių iš Klaipėdos darbai: Irenos Ungaro, Ievos Matulionytės ir E. Matulionienės.

Festivalio atidarymo metu klabėjusi itin kukli, bet be galo darbšti delmonų siuvinėjimo meistrė I. Ungaro pasakojo, kad rankdarbiais užsiima nuo pat mažumės, o siūti ir siuvinėti išmoko iš savo močiutės.

"Delmonus atradau jau apie dešimtmetį ir iš karto juos įsimylėjau. Kiekviename delmone aš atradau tiek daug naujo: įvairių siuvinėjimo technikų, skirtingų tekstūrų audinių derinimo, spalvų. Klaipėdoje kuriu tautinio kostiumo detales ir namų tekstilės darbus, bet į tai labai rimtai nežiūriu.

Man labiausiai patinka atkurti, rekonstruoti muziejinių delmonų kopijas. Tokiu būdu užmezgu itin jautrų ryšį su praeitimi. O, be to, kai darau tą kopiją, kartodama kiekvieną dygsnį, atrodo, kad net patampu ta moterimi, kuri kažkada tą delmoną siuvinėjo", - jautriai pasakojo I. Ungaro.

Kai darau tą kopiją, kartodama kiekvieną dygsnį, atrodo, kad net patampu ta moterimi, kuri kažkada tą delmoną siuvinėjo. (Irena Ungaro)

Parodoje pristatoma meistrės I. Ungaro dešimt įvairiais tradiciniais būdais siuvinėtų delmonų - muziejinių kopijų ir sukurtų kompozicijų. Norintieji išbandyti ir prisiliesti prie delmonų siuvinėjimo laukiami birželio 28-29 dienomis Meno kieme vyksiančiose atvirose dirbtuvėse.

A. Butkaus instrumentai - garsų namai

Humanitarinių mokslų daktarė Algytė Merkelienė, pristatydama trečiosios parodos autorių, muzikos instrumentų kūrėją Antaną Butkų, pasakojo, kad meistras grojimo birbyne mokėsi pas Kazimierą Biliūną ir būtent birbynė įkvėpė A. Butkų daryti instrumentus.

"Kadangi man į rankas pakliuvo iš sandėlio papuvusi birbynė, nusprendžiau sau išsidrožti naują. Gavosi biški kreiva. Po to padariau ir rimtesnių birbynėlių, bet dabar jų nebedrožiu, nes atsirado rimtesnių birbynės meistrų, kurie iš to gyvena.

Muzikuoti skudučiais pradėjau pas šviesaus atminimo maestro Joną Statkų, dirbusį ketvirtojoje Klaipėdos vidurinėje. Pardavęs metalo laužą nusipirkau smuikelį. Na, o paskui netyčia į rankas pakliuvo geras medis ir taip pradėjau drožti kankles", - sakė A. Butkus.

Instrumentų gaminimo meistras pokštavo, kad pirma atsirado jo pagaminti instrumentai, o tik paskiau jis pats pradėjo augti, bet tikslaus jų skaičiaus nepamenantis.

„Kiek esu padaręs instrumentų? O Jėzau... Aš tik žinau, kad jų yra Kanadoje, Australijoje. Na, o apie Vokietiją net nešneku. Ko gero, esu padaręs per šimtą instrumentų. Kaip Pauliaus Širvis sakydavo: “Aš pamatau vaiką su snargliu panosėj ir nuvalau. O gal čia mano?" Taip ir aš.

Aš negaliu pasakyti, kuris pagamintas instrumentas man brangiausias. Argi gali motina išskirti brangiausią vaiką? Aš ne motina, bet vis tiek aš juos gimdžiau. Meno kūrinius ir vyrai gimdo", - šmaikštavo A. Butkus.

Ar gi gali motina išskirti brangiausią vaiką? Aš ne motina, bet vis tiek aš juos gimdžiau.(Antanas Butkus)

Meistras pasakojo, kad didžiausią palaimą gamindamas instrumentus patiria išgirdęs pirmuosius garsus.

„Pasiimu pliauską, išsipjaunu formą ir tada viduje susižymiu vidaus geometriją. Kada ją su prietaisais išlyginu ir matau, kad ten gyvens garsiukai, tuomet patiriu didžiulę palaimą. Pasklidę pirmieji instrumento garsai - tai didysis stebuklas“, - sakė A. Butkus.

A. Butkaus paroda lankytojus supažindina su Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija, kuri į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta 2022 m. Parodoje eksponuojama 14 meistro pagamintų ir pagal istorinius šaltinius, brėžinius atkurtų įvairių Prūsijos lietuvių muzikos instrumentų.