Mokslininkai padarė įspūdingą atradimą apie 4 dienų darbo savaitę

Didžiausias tyrimas parodė, kad darbo savaitės sutrumpinimas iki 4 dienų ženkliai pagerina žmogaus savijautą.

„Mes pastebėjome reikšmingą darbuotojų savijautos pagerėjimą. Įmonės taip pat pranešė apie produktyvumo ir pajamų augimą“, – komentavo tyrimo vyriausioji autorė Wen Fan BBC.

Tačiau jei sveikatos nauda tokia akivaizdi, kodėl žmonės vis dar neperėjo prie 4 dienų darbo savaitės?

Pavyzdžiui, Indijoje žmonės dažnai dirba viršvalandžius, kad patenkintų pasaulinę paklausą. „Šalyse, tokiose kaip Kinija, Indija, JAV ir Didžioji Britanija, ilgos darbo valandos dažnai laikomos prestižu“, – sakė Fan.

Japonijoje neapmokami viršvalandžiai tokie paplitę, kad net turi savo terminą – karosi. Ten darboholizmas toks stiprus, kad net įstatyminės lengvatos, pavyzdžiui, motinystės atostogos, dažnai nenaudojamos.

Nepaisant to, Fan mano, kad tokie tyrimai palaipsniui keičia požiūrį į darbą net ten, kur viršvalandžių tradicija labai stipri.

Šių metų pradžioje Tokijuje pradėtas pilotinis projektas 4 dienų darbo savaitei valstybės tarnautojams.

Dubajus neseniai įgyvendino panašią vasaros iniciatyvą, o nuo spalio 67 Pietų Korėjos įmonės pradės eksperimentuoti su 4,5 dienos darbo savaite.

Ekspertai pabrėžia, kad, priešingai nei manoma, trumpesnė darbo savaitė dažnai nekrenta produktyvumo, o kai kuriais atvejais – jį net didina. 

Tyrime Fan teigia, kad produktyvumas iš esmės išliko, nes įmonės sumažino nenaudingą darbą: susitikimus pakeitė skambučiais ar žinutėmis.

„Svarbiausia ne įsprausti 5 darbo dienas į 4, bet sumažinti nuostolius. 

Dabar, kai daug užduočių automatizuojamos dirbtiniu intelektu, lengviau identifikuoti neefektyvias užduotis“, – sakė 4 dienų darbo savaitę testuojančios įmonės vadovė Karen Low.

Charles Davidson, Stelenboso universiteto (Keiptaunas) konsultacinio centro direktorius, sako, kad 4 dienų darbo savaitė buvo gelbėjimo ratas jo komandai. 

Psichologinę pagalbą teikianti komanda buvo ant išdegimo ribos, tačiau po darbo dienų sutrumpinimo per metus darbuotojai pranešė apie geresnį miegą, daugiau fizinės veiklos ir galimybę užsiimti hobiais.

Davidson pažymi, kad geresnė darbuotojų savijauta teigiamai paveikė jų darbą: „Jie tapo labiau susikoncentravę ir jautresni. 

Tai tikrai pagerino paslaugų kokybę.“

Tačiau tokius pokyčius neįmanoma taikyti visur. „Svarbią rolę vaidina šalies pramonės struktūra ir jos raidos stadija“, – aiškino Fan.

„Tai gali veikti daugelyje sektorių, bet 4 dienų darbo savaitė nėra panacėja ar universali priemonė“, – perspėjo mokslininkė.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad jaunimas dažnai sutinka uždirbti mažiau, bet dirbti trumpiau. 

Pasaulinė apklausa šiemet parodė, kad pirmą kartą istorijoje darbo ir asmeninio gyvenimo balansas tapo svarbesnis už atlyginimą.

„Matome didėjantį pasipriešinimą jaunimo tarpe. Jie turi principingai kitokias vertybes apie darbą ir gyvenimo tikslus“, – komentavo Fan.

Šaltinis: unian.net