Gydytojai kardiologai kviečia geriau pažinti savo širdį
(3)Paminėjo Pasaulinę širdies dieną
17-ą kartą tradiciniame dviračių žygyje dalyvavę Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) bendruomenės nariai paminėjo Pasaulinę širdies dieną, kuri šiemet skirta artimesnei pažinčiai su savo širdimi. Rugsėjo 29-ąją dieną minima Pasaulinė širdies diena, taip siekiant priminti apie būtinybę rūpintis savo sveikata.
Kaip sakė KUL filialo Jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja ir Lietuvos širdies asociacijos Klaipėdos krašto pirmininkė dr. Rūta Raugelienė, šių metų kampanija atkreipia dėmesį į esminius sveikatos gerinimo žingsnius, iš kurių pirmasis - savo širdies pažinimas.
„Žmogaus širdis yra jo kumščio dydžio ir yra stipriausias kūno raumuo. Ji pradeda plakti, praėjus maždaug trims savaitėms po pastojimo. Nugyvenus 70 metų, širdis suplaka vidutiniškai apie du su puse milijardo kartų. Kad ir kokia būtų stipri ir ištverminga širdis, ji taip pat gali tapti pažeidžiama įprastų rizikos veiksnių“, - įspėjo R. Raugelienė.
Ji sako, kad net ir maži mūsų gyvenimo būdo pokyčiai - dieta, fizinis aktyvumas, streso valdymas gali pagerinti mūsų širdžių būklę ir padėti įveikti širdies ir kraujagyslių ligas.
Kas kelia riziką?
„Daugumą mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sukelia rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis, nutukimas ar diabetas, kurių galima išvengti arba kontroliuoti, jei sveikai maitinatės, reguliariai mankštinatės ir nerūkote. Taip pat labai svarbu stebėti savo kraujo spaudimą, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje“, - aiškino Jūrininkų ligoninės gydytoja kardiologė Rita Kleinauskienė.
Cholesterolio normos ne visiems vienodos, jos nustatytos pagal žmonių rizikos grupes. Europos kardiologų draugijos 2021 metais išleistose gairėse pasakyta, kad prieš pradėdami planuoti cholesterolio mažinimą ir siektinus tikslus, reikia nuspręsti, kokiai rizikos grupei asmuo priklauso. Paskutinėse gairėse įvardintos ir mažesnės siektinos MTL Ch koncentracijos didelės rizikos, labai didelės rizikos ir ypač didelės rizikos pacientams (mažiausiai 50 proc. MTL Ch koncentracijos sumažinimas nuo pradinės koncentracijos ir 1,8 mmol/l; 1,4 mmol/l ir 1,0 mmol/l, atitinkamose grupėse).
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų: 30-45 proc. Europos suaugusiųjų serga hipertenzija. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp didėjančio arterinio kraujo spaudimo bei ŠKL rizikos. „Esant nuolatiniam arteriniam kraujo spaudimo padidėjimui, rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai: mitybos korekcija, druskos ribojimas iki 5-6 g per dieną, fizinio aktyvumo didinamas, kūno svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas ir medikamentinis gydymas monoterapija ar kombinuojant keletą medikamentų“, - sakė R. Kleinauskienė. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti daugeliui pacientų, kai sistolinis kraujospūdis (SAKS) yra ≥ 140 mm Hg arba diastolinis kraujospūdis (DAKS) ≥ 90 mm Hg, sergantiems ŠKL siūlomos griežtesnės vertės SAKS - ≥ 130 mmHg arba DAKS ≥ 80 mmHg.
Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms nustatyta 2-3 kartus didesnė rizika susirgti ŠKL nei nesergantiems šia lėtine liga. 2023 metų gairėse rekomenduojama, kad vyresni nei 45 metų asmenys, turintys rizikos veiksnių, turėtų būti reguliariai tikrinami dėl diabeto ar gliukozės tolerancijos sutrikimo, siektina gliukozės koncentracija ≤5,6 mmol/l kraujyje arba HbA1c ≤5,7%, GTM po 2h ≤7,8 mmol/l sveikiems asmenims.
Nutukimas - nauja epidemija
Gydytoja kardiologė Rita Krečkauskienė atkreipė dėmesį į dar vieną pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių - nutukimą. Tai yra lėtinė liga, apibūdinama per dideliu riebalų kiekiu organizme. Remiantis Pasaulinės širdies federacijos duomenimis, beveik 2,3 milijardo vaikų ir suaugusiųjų gyvena turėdami antsvorio ir būdami nutukę.
Nutukusių žmonių skaičius dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų, patiriamo streso, netaisyklingos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ir toliau auga. Jei dabartinės tendencijos tęsis, prognozuojama, kad iki 2025 metų visame pasaulyje antsvorio turinčių ir nutukimu sergančių suaugusiųjų skaičius gali siekti net 2,7 milijardo.
Nutukimas skatina arterinės hipertenzijos išsivystymą, blogojo cholesterolio kaupimąsi, sąlygojantį aterosklerozės progresavimą bei kraujagyslių siaurėjimą žmogaus organizme - dėl šių priežasčių didėja rizika sirgti miokardo infarktu, insultu. Nutukimas taip pat didina riziką susirgti ir kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip II tipo cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga, kurios priskiriamos taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams.
Riboti druskos ir riebalų vartojimą
„Tikslinga ir subalansuota mityba yra labai svarbi prevencijos priemonė, padedanti kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Vienas svarbiausių veiksnių norint turėti sveiką širdį - suvartojamų riebalų kiekis. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus. Jie turi sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Pagrindiniai sočiųjų riebalų šaltiniai - gyvulinė mėsa, pieno produktai, perdirbtas maistas (kepiniai, gruzdintas maistas). Tikslinga vengti majonezo, padažų, greitojo maisto restoranų“, - patarė gydytoja kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė.
Subalansuotos mitybos racione turėtų būti kuo daugiau polinesočiųjų rūgščių - riešutų, sėklų, augalinės kilmės aliejų. Ypač naudinga nesočiųjų riebalų rūšis - omega 3. Tam, kad gautume sveikatai naudingų omega 3 riebalų rūgščių, žuvis turėtų būti valgoma 3 kartus per savaitę. Vertingiausi omega 3 šaltiniai - menkės, lašišos, sardinės, skumbrės. Kita būtina sveikos mitybos dalis - druskos kiekio maiste sumažinimas. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant suvalgomą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais ir duona, turi būti ne didesnis kaip 5 g per parą.
Fizinė veikla - maloni
Gydytoja kardiologė Akvilė Šmigelskaitė priminė, kad vienas iš modifikuojamų aterosklerozę sukeliančių rizikos veiksnių yra mažas fizinis aktyvumas. „Fizinis aktyvumas - tai nėra sunkus fizinis darbas, todėl bent 30 minučių per dieną reikėtų skirti reguliariam, pakankamo intensyvumo, dažnio ir trukmės fiziniam aktyvumui“, - pabrėžė gydytoja.
Didelio intensyvumo treniruočių esmė - organizmą priversti dirbti praktiškai maksimaliu režimu. Intensyviai užsiimant organizmas smarkiai degina riebalus. Prakaituojant šalinami šlakai ir tokiu būdu pagerinama medžiagų apykaita, sureguliuojamas kraujo spaudimas, riebalai virsta į energiją.
„Kuo daugiau dirbančių raumenų - tuo didesnis poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Pradėkite nuo lengvesnių pratimų ir palaipsniui pereikite prie sunkesnių. Darbas turi būti malonus, turite nejausti skausmo, galvos svaigimo ir panašiai“, - patarė kardiologė.
Jei žmogus yra persirgęs miokardo infarktu, turi ritmo sutrikimų ar diagnozuota vožtuvų patologija - fizinis aktyvumas turi būti modifikuotas ir pritaikytas kiekvienam pacientui asmeniškai. Pacientams, kurie persirgę miokardo infarktu ar turi kardiologinę patologiją, būtini lengvo intensyvumo pratimai po 30 min. mažiausiai 3 kartus per savaitę.
Nesant pakankamam fiziniam aktyvumui didėja antsvoris, išlieka aukštas streso lygis, didėja arterinis kraujospūdis. Sutrinka lipidų, gliukozės apykaita - didėja cukrinio diabeto rizika. Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, didesnis jų mirtingumas.
Išmanieji įrenginiai ir nauda
Šiais laikais širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai bei sveikesnių įpročių kūrimui vis daugiau žmonių naudoja nešiojamuosius išmaniuosius įrenginius: laikrodžius, apyrankes. Šie prietaisai gali skaičiuoti nueitus per dieną žingsnius, užfiksuoti maršruto istoriją, gali stebėti širdies veiklą bei jos ritmą, miego kokybę, streso lygį, pamatuoti deguonies lygį kraujyje. Tai puikūs įrankiai sveikai gyvensenai užtikrinti, kurti naujus sveikesnio gyvenimo įpročius bei palaikyti žmonių motyvaciją kasdien judėti.
Nepaisant teikiamos jų naudos, medicinos ekspertai teigia, jog nešiojamieji išmanieji prietaisai neprilygsta profesionaliai medicininei įrangai. „Išmaniųjų laikrodžių paskirtis yra užtikrinti sveikatos gerovę bei teikti prevencinio ir rekomendacinio pobūdžio informaciją. Dėl šios priežasties nešiojamaisiais išmaniaisiais laikrodžiais reguliariai stebint neritmišką širdies veiklą ar padidėjusį kraujospūdį būtina kreiptis į medicinos profesionalus“, - pataria gydytojas kardiologas Arnas Rimkus.
Streso įtaka ir jo valdymas
Remiantis literatūros duomenimis, tiek darbe, tiek namuose patiriamas stresas didina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis ar patirti insultą nuo 1,1 iki 1,6 karto. 2016 m. Europos kardiologų draugijos pateiktose širdies ir kraujagyslių ligų gairėse stresas buvo pirmą kartą įvardintas kaip reikšmingas faktorius, galintis paskatinti ar sukelti miokardo infarktą ar insultą, teigė gydytojas Paulius Orda.
Streso suvaldymas yra didelis iššūkis, tačiau to galima išmokti. Svarbu gebėti identifikuoti pagrindines, stresą sukeliančias priežastis, bei, esant galimybei, susidaryti priemonių ir sprendimų, skirtų stresui mažinti, planą. Moksliniuose tyrimuose įrodyta, kad meditacija, raumenų relaksacijos pratimai, joga, tam tikri kvėpavimo pratimai bei psichologinė pagalba yra efektyvios stresą mažinančios priemonės. Kardiologė Gintarė Martinkutė pabrėžė, kad stresui valdyti svarbūs ir teisingos gyvensenos principai - reguliarus fizinis krūvis, sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių atsisakymas. Rekomenduojama nepamiršti psichoterapeuto E. Laurinaičio diegiamos taisyklės - „Para sudaryta iš trijų aštuoniukių - 8 valandos miegui, 8 valandos darbui ir 8 valandos savo gyvenimui“.
Rašyti komentarą