Alvydas Česas

Inkstų vėžio diagnozė nereiškia liūdnos baigties

Gydytojų ištartas verdiktas „inkstų vėžys“ nereiškia liūdnos baigties, kaip būdavo prieš dešimt metų. Medicinos moksle įvyko didžiulis proveržis - nauji vaistai leidžia pacientams, net sergantiems išplitusiu vėžiu, sėkmingai gyventi ilgus metus. Bėda tik viena - ne visos naujausios įrodymais pagrįstos terapijos Lietuvoje kompensuojamos.

Nustato per vėlai

Inkstų vėžys - dešimtoji pagal dažnumą onkologinė liga pasaulyje. Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių.

Laiku išoperavus inkstų vėžį, žmogus pasveiksta, jam net nereikia skirti papildomo gydymo. Tačiau kuo vėlyvesnė ligos stadija, tuo didėja tikimybė, kad liga atsinaujins.

„Anksti diagnozuoti inkstų vėžį nėra paprasta, nes liga prasideda be jokių specifinių simptomų, todėl tik trečdaliui pacientų ji nustatoma ankstyvosios stadijos, atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant pilvo ultragarsinį tyrimą“, - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas dr. Alvydas Česas.

Lietuva pasaulyje užima vieną pirmaujančių vietų pagal sergamumą inkstų vėžiu, todėl daug dėmesio, pasak gydytojo, turime skirti diagnostikai. A. Česas pabrėžia: kadangi liga vystosi gana lėtai, ją galima nustatyti anksti, tam atidžiau reikėtų tirti žmones, kuriems yra didesnė tikimybė sirgti inkstų vėžiu, pavyzdžiui, tuos, kurių artimieji sirgo šia liga.

Įvyko proveržis

Nustačius ankstyvosios stadijos inkstų vėžį, taikomas radikalus chirurginis gydymas. Po tokio gydymo pacientas gali pasveikti. Tačiau net esant vėlyvesnių stadijų vėžiui, jei pavyksta radikaliai pašalinti auglį, galima taikyti vadinamąjį konservatyvųjį gydymą, kuris, įrodyta, pakankamai veiksmingas.

Per pastaruosius dešimt metų gydant užleistą inkstų vėžį įvyko proveržis. „Anksčiau pacientai, sergantys metastazavusia liga, mirdavo per metus, nes chemoterapija nėra veiksminga, o gydymas interferonais padėdavo tik apie 10-20 proc. pacientų. Dabar yra pacientų, kurie gyvena dešimtmetį. Šiuolaikinė taikinių terapija ir imunoterapija iš esmės pakeitė ligonių, sergančių inkstų šviesiųjų ląstelių vėžiu, gydymą. Šiandien galime kalbėti apie ilgalaikę ligos kontrolę ir galimybes ligoniams gyventi pakankamai saugiai ir ilgai“, - sako gydytojas dr. A. Česas.

Ligonio išgyvenamumas labai priklauso nuo prognostinių faktorių - kiek išplitusi liga, kiek vietų pažeista ir pan. Todėl pagal tam tikrus kriterijus kiekvienam pacientui nustatoma ligos vystymosi prognozė - gera, vidutinė ar bloga. Suprantama, kad pacientų, kuriems prognozė yra bloga, tikėtinas išgyvenamumas bus trumpesnis nei tų, kuriems prognozė gera.

Apie 60-70 proc. sudaro pacientai, kuriems prognozė yra vidutinė. Jiems taikomas efektyviausias gydymas nuo pat pradžių, tam, kad būtų galima sulaukti kiek galima geresnio rezultato.

Vidutinis įrodymais pagrįstas išgyvenamumas šiandien yra 36-39 mėnesiai, tačiau, kaip minėta, yra pacientų, kurie gyvena dešimt metų.

Kuo skiriasi vaistai?

Dabartinė taikinių terapija blokuoja kraujagyslių augimo faktorius, t. y. neleidžia aplink naviką augti naujoms kraujagyslėms ir atsirasti metastazėms, o imunoterapija atpalaiduoja organizmo imuninį atsaką į naviką, kuris dėl išskiriamų biologiškai aktyvių medžiagų blokuoja imuninį atsaką. Anksčiau vartoti interferonai tik aktyvindavo imuninę sistemą ir sukeldavo reikšmingą šalutinį poveikį, dėl to dažnai pacientai netoleruodavo didesnių vaisto dozių. Šiuolaikinę taikinių terapiją ir imunoterapiją pacientai toleruoja pakankamai gerai, o galimas šalutines reakcijas galima veiksmingai kontroliuoti.

Šiuolaikinis gydymas yra neabejotinai efektyvesnis, saugesnis ir, mokant jį taikyti, puikiai valdomas", - teigia dr. A. Česas.

Gydymo ateitis - vaistų deriniai

Taikinių terapija veiksmingai blokuoja naujų metastazių atsiradimą, tačiau vartojant šiuos vaistus ilgainiui išsivysto naviko atsparumas. Kuo liga turi daugiau blogų prognostinių faktorių, tuo ji greičiau prisitaiko prie terapijos, tampa atspari. Tačiau pastebėta, kad, po šio gydymo paskyrus kito veikimo mechanizmo medikamentus, vėl sulaukiama remisijos.

„Dėl to kilo mintis, kad reikia pacientus gydyti vaistų deriniais, nes šitaip ligą galima kontroliuoti daug ilgiau“, - tvirtina specialistas.

Kitaip tariant, taikinių terapija labai veiksminga pirminiame ligos gydymo etape, kai reikia pasiekti labai greitą atsaką, sumažinti navikinės ligos „masę“, ypač jeigu ji smarkiai išplitusi ir pacientui sukelia daug sunkių simptomų, tokių kaip skausmas, lėtinis nuovargis, silpnumas ir kt. Skyrus šių vaistų, pasiekiama, kad metastazės pradeda greitai nykti, mažėja. Jei kartu skiriama ir imunoterapija, kuri pradeda veikti daug vėliau, tad ir naviko atsakas į imunoterapiją atsiranda vėliau. Skirdami kombinuotą terapiją, gydytojai gali užtikrinti poveikį ir trumpuoju gydymo periodu, ir ilgą laiką kontroliuojant naviką.

„Turime derinti šiuos du gydymo metodus: taikinių terapiją, kad sunaikintų vėžines ląsteles ir padidintų imuninį imlumą, o imunoterapija suaktyviname imuninį atsaką, t. y. organizmas pats pradeda tas navikines ląsteles “medžioti„ ir šitaip kontroliuoti ligą“, - aiškina specialistas.

Konkretūs vaistai parenkami pagal specialius kriterijus, kurie nustato ligos progresavimo rizikos grupes. Jeigu rizika maža, galima skirti ir vieną taikinių terapijos medikamentą. Yra pacientų, kurie po 5-6 metus vartoja tą patį vaistą, ir jis efektyviai kontroliuoja ligą. Tačiau jeigu prognozė yra vidutinė arba bloga, tada gali būti skiriamas naujos kartos taikinių terapijos vaistas arba vaistų derinys. Naujesnės kartos vaistai veikia kitus ir daugiau ląstelės receptorių nei senesnieji - veikia tas kraujagyslių augimo šakas, kurių senesnės kartos vaistai neveikdavo.

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija atliko didelį epidemiologinį retrospektyvinį ir perspektyvinį metastazavusio inkstų vėžio tyrimą ir nustatė, kad gydymo trukmei ir pacientų išgyvenamumui labai svarbūs pacientų prognostiniai kriterijai, t. y. jei pacientai yra tinkamai atrenkami ir jiems gerai parenkamas vaistas ar vaistų skyrimo eiliškumas, deriniai, galima tikėtis geresnio pacientų išgyvenamumo.

„Šiandien kombinuotosios terapijos ateina į mūsų kasdienę praktiką, bet dar neturime tiek daug kompensuojamųjų vaistų, kiek jų reikėtų, bet labai tikimės, kad jie bus mūsų praktikoje. Kaip minėta, didžiajai daliai pacientų rizika yra vidutinė, dabar jiems skiriama taikinių terapija arba imunoterapija, tačiau mums reikia ir vaistų derinių - taikinių terapijos kartu su imunoterapija. Laukiame, kada šie medikamentai bus kompensuojami“, - teigia klinikos vadovas.

CBZ-LT-000118 Patvirtinta 2022 m. birželio mėn.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder