Ministerija atkerta prezidentui: pastabų dėl Klaipėdos uosto įstatymo niekas neteikė

Prezidentas įspėja, kad įstatymas galėtų sudaryti prielaidas į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, tuo metu ministerija aiškina, jog projekte numatyti saugikliai leidžia sprendimus priimti pagal geopolitinę situaciją ir nacionalinio saugumo interesus.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę vetavo Seime priimtą įstatymą, nes, jo teigimu, patvirtinta jo nuostata pažeistų Konstitucijos 137 straipsnį, kuris numato, jog draudimas Lietuvoje būti masinio naikinimo ginklams yra „absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“.

„Norėtume pabrėžti, kad nei viena institucija, derinusi įstatymo projektą, pastabų dėl šios nuostatos neišsakė“, – Eltai nurodė Susisiekimo ministerija.

Prezidentas siūlo pakeisti atitinkamą įstatymo dalį ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uostą būtų draudžiama.

Savo ruožtu ministerija laikosi nuomonės, kad parlamento priimtame projekte yra įtvirtintas teisinis saugiklis, kuris numato, jog draudimas įplaukti laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu yra lankstus bei pritaikomas pagal esamą geopolitinę situaciją.

„Jis (minėtas saugiklis – ELTA) leidžia, esant ypatingoms aplinkybėms arba valstybės saugumo grėsmėms, priimti sprendimus dėl laivybos uoste ribojimo arba laikinai leisti išimtinius atvejus, išlaikant valstybės saugumą prioritetine pozicija“, – teigė ministerija.

Pasak jos atstovų, priimtas įstatymas taip pat griežtina nacionalinio saugumo saugiklius – numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tada, kai tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.

Ministerija taip pat laikosi nuomonės, kad į diskusiją, ar Konstitucijoje esantys absoliutūs apribojimai branduoliniams ginklams pilnai atitinka nacionalinio saugumo interesus, turėtų įsitraukti Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Prezidentui vetavus įstatymą, sprendimas atmesti ar palaikyti veto parlamente priimamas dviem balsavimais – norint atmesti šalies vadovo veto, antru balsavimu reikės bent 71 Seimo nario balso.

Parlamentui atmetus veto, įstatymas lieka toks, koks buvo priimtas, palaikius veto projektas laikomas nepriimtu.

Kaip skelbė ELTA, Seimas anksčiau pritarė Susisiekimo ministerijos siūlytai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pertvarkai.

Ja numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – patvirtintame įstatyme numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.

Tuo metu, esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste būtų ribojama arba stabdoma.

Projektu taip pat numatyta didinti uosto konkurencingumą, efektyvinti veiklą ir stiprinti nacionalinį saugumą, nauja tvarka taip pat siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.