Lietuvai palengva atsiveria vartai į didžiules ekonomines organizacijas, tačiau džiaugsmą po kelerių metų gali pakeisti neviltis: kritiškai trūks darbo jėgos, mokytojų ir verslą gebančio kurti jaunimo.
Taps elitinio klubo dalimi
R. Dargis priminė, jog pastaruoju metu Lietuva sulaukė dviejų itin svarbių įvertinimų - išvadas apie Lietuvos pažangą 2015 metais paskelbė Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Būtent pastarosios dalimi Lietuva nori tapti.
"Buvau susitikęs su EBPO vadovu, šnekėjomės, kas Lietuvoje yra gerai ir blogai. Smagu pasišnekėti su tokiais žmonėmis, kadangi ši organizacija vertinimą atlieka turėdama itin aiškius ir objektyvius kriterijus. Jei viskas pavyks normaliai, jau 2018 metais Lietuva galės tapti išskirtinio elitinio klubo (EBPO. - Autor. past.) nare", - neslepia R. Dargis.
Prezidentas pažymi, jog išgirsti pastebėjimai (reikėtų akcentuoti, jog Lietuva, anot Europos Komisijos, pernai praktiškai nepadarė pažangos - nedidelis progresas pastebėtas lengvinant mokestinę naštą, reformuojant sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas, gerinant švietimą, tačiau išlieka dar daug ekonominių ir socialinių problemų, kurias būtina nedelsiant spręsti. Lietuvos ekonomiką apžvelgusi EBPO Lietuvą giria už greitą atsitiesimą po krizės. - Autor. past.) Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuolat primenami vietos politikams. Lapkritį sukvietus įtaką visuomenei darančius politikus, žurnalistus, ekonomistus ir kitus profesionalus, partijų vadovams buvo įteiktas 100 svarbiausių darbų sąrašas, kuriuos įvykdžius būtų galima šnekėti apie tvarią plėtrą ir ateitį, kad reikės gyventi ir išsekus europinių pinigų upėms.
"Iššūkis ne vienas ir ne du. Iš esmės apžvalgomis buvo patvirtintos LPK įžvalgos ir visuomenėje mūsų keliami aštrūs klausimai. Lietuva po krizės santykinai greitai atsigavo - tai vienas įspūdingiausių atsigavimų po pasaulinės krizės ir Lietuva yra viena iš lyderių, sugebėjusių greitai išlipti iš didelės duobės. Tai turėjo savo kainą - 3 kartus padidinome valstybės skolą, sumokėjome ir mokame nemažas palūkanas, bet eksporto dėka sugrįžome į prieškrizinį lygį. Vertintojai mus vadina pavyzdžiu, kaip reikėtų atsitiesti", - pažymėjo pramonininkų atstovas.
ES pinigai baigsis
Pokalbiai su EBPO vadovu atskleidė nuolat eskaluojamą Lietuvos žmonių emigracijos problemą, kuri netrukus "pradės stipriai jaustis".
R. Dargis pažymi, jog šiandien didžiausią darbo jėgos grupę sudaro 55-65 metų amžiaus žmonės. Šie (jei nedidės pensinio amžiaus riba) į pensiją išeis po 10 metų, juos pakeis 45-55 metų žmonės, o vėliau atsivers milžiniška duobė, nes tų žmonių nebėra ir jie greičiausiai nebegrįš.
"Šalies infrastruktūra padaryta aptarnauti 4 mln. gyventojų, o ją geriausiu atveju išlaikys 2,5 mln. žmonių. Jei neturėsime modernios pramonės, gamybos, kuri "temps" ekonomiką, kils didelis klausimas, kaip mes gyvensime. LPK nuolat pabrėžia, kad ES pinigus reikia naudoti atsakingai - kad investicijos būtų grįžtančios, jos įsuktų ekonomiką ir kurtų galimybes. Sykiu turime investuoti ir į žmones, nes ateityje gali nebelikti verslaujančių asmenų. Europiniai pinigai 2022-2023 metais pradės lėtėti, kadangi susitarimą turime iki 2020 metų. Po to jų niekas taip gausiai nebežada teikti", - pabrėždamas ES pinigų įtaką Lietuvos biudžetui vardijo R. Dargis.
Skatina šviesti
Anot pramonininkų atstovo, šiuo metu didžiausią dėmesį reikėtų skirti buksuojančiai švietimo sistemai.
"EBPO direktorius sakė, kad nėra antros tokios valstybės, kuri taikos metu prarastų 20 procentų savo gyventojų. Tai, kas vyksta, yra mįslė ir mus visus asmeniškai turėtų versti susirūpinti. Sakyti, kad politikai nieko nedaro, yra lengviausia. Vertintojai susirūpino mūsų švietimo sistema, o pramonininkai tą patį šneka pusantrų metų - besikeičiant pasauliui ir technologijoms neįtikėtinu tempu modernėjant netrukus nebeturėsime mokytojų, - šnekėjo R. Dargis. - Partijoms parodžiau Edukologijos universiteto stojamuosius rezultatus - per paskutinius 3 metus niekas nepanoro būti matematikos ir fizikos mokytojais."
Einant į 21 amžių be šių specialistų paprasčiausiai bus neįmanoma gyventi, ir, pasak R. Dargio, deja, daugelis dabartinių mokytojų neturi supratimo, kas vyksta ir vyks šiame amžiuje. Ne be reikalo vertintojai gan neigiamai pažvelgė į pasiekimus švietimo srityje.
R. Dargis kartu su kolegomis iš LPK pastaruoju metu lankėsi daugelyje Lietuvos rajonų, vyko susitikimai su vietos valdžia ir verslu, o svarbiausia - mokytojais ir mokiniais. Pasirodo, jog pastarųjų matymas ir supratimas apie verslą, pridėtinės vertės kūrimą yra itin keliantis nerimą.
"Tai sakau su didžiule pagarba mokytojams, tačiau didžioji jų dalis yra vyresni, ir pradėjus šnekėti jie negali pasakyti, iš kur atsiranda pridėtinė vertė. Yra verslumo fakultatyvai, tačiau žinios ten duodamos senuoju būdu: jei vaikas pakartoja jam pasakytus dalykus, pamoka laikoma išmokta. Vaikai neturi supratimo, kas yra verslas, jo idėja, o visi choru šaukia, kad verslas yra tik pinigai. Mokyklose nešnekama apie įmonių gyvenimą, rinkodarą, vadybą", - pastebi R. Dargis ir skatina uostamiesčio bei Lietuvos verslininkus dažniau apsilankyti mokyklose ir apie tai šnekėti - galbūt mokiniai ne tik pakartos, tačiau po kelerių metų ateis su naujomis idėjomis ir padarys geriau nei buvo daroma iki šiol.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą