Ar būsimiems jūrininkams nepritrūks dėstytojų
Ar būsimiems jūrininkams nepritrūks dėstytojų

Klaipėdos universiteto (KU) profesoriui kapitonui Vytautui Paulauskui nerimą kelia jūrinio išsilavinimo ir mokslo ateitis Lietuvoje. Jo manymu, gali atsitikti taip, kad tiesiog neliks dėstytojų. O kapitonas Saulius Mačiukas juokauja, kad greitai Klaipėdoje bus daugiau naftininkų nei jūrininkų.

Mokslas pasaulyje labai sparčiai vystosi į priekį. Jungtinėse Amerikos Valstijose sraigtasparniai, skirti kroviniams transportuoti į įvairias vietas, jau skraido be žmonių. Šiuo atveju nušaunami du zuikiai. Vienas dalykas, jeigu lėktuvas nukristų ar būtų numuštas, nežūtų žmonės. Kitas, tokiame sraigtasparnyje, kuriame nėra žmogaus, daugiau vietos kroviniui. Singapūre važinėja taksi be vairuotojų, kai kuriuose uostuose veikia automatizuoti krovos terminalai. Pavyzdžiui, Hamburgo konteinerių terminalas yra visiškai automatizuotas. Tiesa, jame vienas žmogus vis dėlto yra, nes Vokietijos įstatymai neleidžia to, kad kranas, stovintis tarp laivo ir kranto, dirbtų be operatoriaus.

Nestovi vietoje ir laivynas. Jau ne tik mąstoma apie autonominius krovininius laivus, jie jau bandomi jūroje. Kompanija "Rolls-Royce" ėmėsi kurti autonominius krovininius laivus, kuriems nereikėtų įgulų, kuriuos galima būtų valdyti nuotoliniu būdu iš kranto.

Mokslui taip sparčiai vystantis į prieki, pasak profesoriaus V. Paulausko, išlindo dvi problemos. Pirmoji - jūrinės energetikos valdymo specialistai. Apskaičiuota, kad iki 15 proc. papildomų sąnaudų atsiranda todėl, kad žmonės nelabai suvokia, ką reikia daryti. Taigi visu rimtumu iškyla išsilavinimo klausimas.

"Rengiant specialistus jau dabar reikia į tai atkreipti dėmesį. Kalbant apie autonominius krovininius laivus išsilavinimas turi ypatingą reikšmę. Kai standartinė situacija, viskas gerai, bet jeigu nestandartinė, prasideda problemos", - sakė profesorius.

Klaida jau padaryta?

Profesoriaus teigimu, antra ir dar didesnė problema - dėstytojai. Kas dėstys ateities kartoms? V. Paulausko manymu, ši problema jau dabar iškyla ir Lietuvoje, ir pas mūsų kaimynus ir darysis dar aktualesnė, nes KU jau neberengia jūrinių specialybių specialistų.

Be to, paties KU situacija šiandien nelabai aiški. Gali taip atsitikti, kad jis bus padalintas dalimis, kurios bus perduotos kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms. V. Paulausko manymu, mes grįžtame į 1990 metus.

"Griauti labai lengva, o atkurti labai sudėtinga. Ta klaida jau yra padaryta - universitete sunaikintos jūrinės specialybės. Čia jos buvo daugiau orientuotos ne į jūrininkų rinką, o į mokslinius tyrimus, dėstytojų rengimą ir pan. Praktika rodo, kad jeigu specialistai nerengiami nuolatos, jų gretos labai greitai retėja. Šiandien dar turime rezervą, bet ateityje dėstytojų rengimo klausimas Lietuvoje bus labai aktualus. Tad jau šiandien reikia galvoti, kaip spręsti šią problemą", - sako V. Paulauskas.

Anksčiau jau buvo bandyta kurti visų trijų lygių - mokyklos, kolegijos ir universiteto - jūrinį centrą, tačiau tada tokiai idėjai nepritarta. Galvojant apie Lietuvą kaip apie jūrinę valstybę, profesoriaus manymu, kol dar ne viskas išardyta, iš naujo reikėtų apie tai pamąstyti.

Magistrantūra - pirmenybė Ščecinui

Kapitono Ričardo Zažeckio, dirbančio Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM), manymu, norint išspręsti dėstytojų problemą reikia tiesiog organizuoti magistrantūrą, ir viskas. Juo labiau kad baigę LAJM ir įgiję bakalauro laipsnį absolventai gali stoti tiesiai į magistrantūrą be jokių išlyginamųjų studijų.

Pasak V. Paulausko, įkurti tokias magistrantūras, kurių bakalauro studijų nėra, praktiškai neįmanoma, nes nebus krūvio.

Kitas dalykas, iš LAJM į KU magistrantūros studijas įstojusiųjų baigia tik vienas kitas. Pasak V. Paulausko, per 10 metų stoti į magistrantūrą ryžosi gal tik 15 žmonių. Iš jų uosto valdymo magistrantūrą baigė tik du. Viena iš priežasčių - jie dirba jūroje, tad nubyra jau po pirmo semestro.

LAJM direktorius profesorius Viktoras Senčila sako, kad dėl magistrantūros KU būdavo susiduriama su daug problemų. Galbūt todėl geriausi mokyklos studentai į jūrinę magistrantūrą stoja Ščecine (Lenkija) nepaisydami didelio atstumo. Ščecine magistrantūra pritaikyta jūrininkų poreikiams - jie galėdavo atvažiuoti tik į sesijas, nereikėdavo sėdėti paskaitose kiekvieną dieną. Tačiau ir šiuo atveju ne visiems pavykdavo baigti studijas per pusantrų metų. Tačiau, pasak V. Senčilos, jau yra apie 10 potencialių dėstytojų. Uostininkai logistikos magistrantūrą renkasi M. Romerio universitete.

Mokymo bazės tobulinimas

"Deja, su KU mums nepavyko susitarti ne vien tik dėl magistrantūros programų. Dabar Klaipėdos universiteto padėtis sudėtinga. Jis buvo sukurtas kaip regioninis daugiakryptis universitetas. Mūsų regione yra ne tik laivyba ar uostas. Jeigu KU nuspręstų daryti tik jūrinį, jį tektų iš karto uždaryti", - sako V. Senčila.

Jo manymu, magistrantūra ir doktorantūra turėtų būti universitete. Jis neatmetė galimybės, kad gali atsirasti tokia magistrantūra, kurios studijas galės vykdyti mokykla kartu su universitetu. Apie tai jau diskutuojama su KU. Su Klaipėdos laivininkų mokyklos atstovais kalbama apie tai, kad reikia vienyti pastangas kuriant jos ir LAJM mokymo bazę. "Aš už tai, kad reikia jungtis, kad būtų ir 4 ir 5 išsilavinimo lygmuo. Turi atsirasti ir dvejų metų trukmės programos. Po ketverių metų studijų LAJM reikalinga magistrantūra, ir šioje srityje universitetas turėtų pasistengti", - sakė LAJM vadovas.

Kapitonas S. Mačiukas pasigenda geresnio būsimų Lietuvos jūrininkų rengimo kovai su teroristais, jūrų piratais. Jie nieko nebūna girdėję apie programą "Citadelė", apie išgyvenimą uždaroje patalpoje, kai lauke 40 laipsnių karštis. Jo manymu, Smiltynėje būtų galima įrengti būsimų jūrininkų mokymo centrą, kad jie turėtų galimybę išmokti valtį nuleisti į vandenį ir tikrovėje, ne tik treniruoklyje. "Reikia tobulinti mokymo bazę, kad Lietuvos jūrininkai būtų normaliai rengiami, ir nežiūrėti, ką pasakys Vilnius ar Kaunas", - sakė S. Mačiukas.

Sidebar placeholder