Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, direkcija siekia gerinti situaciją mieste didėjant krovinių srautams uoste. Pasak jo, Klaipėdos geležinkelio stoties plėtra yra nepageidautina, norima krovinių srautus geležinkeliu šiaurinėje uosto dalyje nukreipti į užmiestį, kaip tai daroma visose civilizuotose valstybėse. Iš Klaipėdos centro į kitas zonas ketinama iškelti ir geležinkelio vagonų skirstymo stotį.
[CITATA]
O šiaurinėje uosto dalyje žadama tiesti produktotiekį iki AB "Klaipėdos nafta". Pasak A. Vaitkaus, jeigu Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdoma naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose - AB "Orlen Lietuva" - nutiestų produktotiekį iki uosto, jis būtų naudingas tiek Lietuvos valstybei, tiek Klaipėdos uostui, tiek pačiai gamyklai. Ji dirbtų operatyviau ir turėtų ekonominės naudos, uostas gautų galimybę gerinti krovos rodiklius, mieste sumažėtų traša ir triukšmas.
Mažinti triukšmą
Pirmas žingsnis išvystant Pauosčio geležinkelio kelyną jau žengtas. 1 050 metrų ilgio bėgiai nereikalaus skaidyti maksimalius sąstatus, kurie gali judėti per visą Lietuvos teritoriją, nebebus keliamas triukšmas, nes nebereikės važiuoti į Klaipėdos stotį, bus galimybė sąstatui tiesiog įvažiuoti į šiaurinėje uosto dalyje esančias uosto krovos kompanijų naudojamas teritorijas.
Pasak A. Vaitkaus, tai labai svarbi priemonė. Esą laimės miesto gyventojai, nes triukšmingumas miesto centre ženkliai mažės, o krovos kompanijoms greičiau bus pristatomas krovinys.
Miesto vadovybė pageidauja, kad šiaurinėje miesto dalyje plėtra, turint omenyje tiek uostą, tiek geležinkelius, tiek produktotiekį, būtų subalansuota, kad būtų kalbama apie bendrą plėtros planą, o ne tik apie atskirus projektus.
"Mes už tai, kad krova iš centrinės uosto dalies būtų iškraustyta. Tačiau nereikalaujame, kad tai būtų daroma beatodairiškai, neįvertinus visų aspektų. Pageidautume kokio nors svarbaus vyriausybinio dokumento, kuriame būtų aiškiai matomi valstybės prioritetai", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
A. Vaitkus neatmeta galimybės, kad galėtų būti parengtas kompleksinis uosto privažiuojamųjų kelių plėtros planas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu.
Siūloma plėsti Nevėžio gatvę
Uosto direkcija siūlo nukreipti krovinių srautus tomis gatvėmis, tomis teritorijomis, kuriose gyventojams nebūtų didinamas triukšmas arba išmetamų teršalų emisija. Praėjusių metų viduryje ji pateikė siūlymą plėsti Nevėžio gatvę. Pastaroji itin svarbi nukreipiant krovinių srautą iš šioje dalyje dirbančių krovos kompanijų į pietinę uosto dalį.
Nevėžio gatvė reikalinga siekiant nukreipti transporto srautus nuo Kalnupės gatvės, kurios gyventojai neretai skundžiasi ir dėl stovinčio, ir judančio transporto.
Uosto direkcija įsipareigoja būti tokio projekto finansuotoja, o miesto savivaldybė sutinka būti vėliavneše. Beje, didžioji dalis turto toje gatvėje yra jos.
Praėjusią savaitę Uosto direkcijos ir savivaldybės specialistai svarstė tokio projekto įgyvendinimo galimybes. Kol kas dar nesusitarta, kokia ta Nevėžio gatvė turėtų būti. Siūlyta įrengti trijų eismo juostų greitkelį, Uosto direkcijos skaičiavimu, užtektų dviejų juostų.
Kaip su Nemuno gatve?
Aptarta ir Nemuno gatvės bei arti geležinkelio joje esančių 113 ir 133 namų gyventojų problema. Uosto direkcijai šios gatvės plėtros, kurios metu minėti namai būtų nugriauti ir gyventojai iškeldinti, reikėtų tik tada, jeigu Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos statytų prie naujojo keleivių ir krovinių terminalo pasienio kontrolės punktą. Dabartiniuose Uosto direkcijos planuose Nemuno gatvės plėtros nėra.
Kardinalių sprendimų šiuo klausimu nepriimta, jų bus ieškoma dalyvaujant ir Susisiekimo ministerijai.
PLĖTRA. Siekiant nukreipti krovinių srautus iš uosto į pietinę dalį siūloma plėsti Nevėžio gatvę įrengiant dvi eismo juos. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Klausimas nėra paprastas. Manau, laikas jį kelti į Vyriausybės lygmenį, kalbėtis su Susisiekimo ministerija. Mes puikiai suprantame, kad Uosto direkcija nėra krovą vykdanti ir triukšmą kelianti institucija. Abejojame, kad šiuo atveju kompensacinės priemonės gelbėtų. Tarsi žiūrėtume į organizmą, ištiktą komos, ir užsakinėtume jam kostiumus, maistą, užuot ruošdamiesi šermenims. Turi būti priimtas drąsus ir ryžtingas sprendimas šiuo klausimu, žinoma, nepažeidžiant įstatymo", - mano V. Grubliauskas.
Pirma sankryža rekonstruojama
Labai svarbus klausimas Klaipėdos miestui - trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija. Gera žinia ta, kad sankryža su Minijos gatve jau pradedama rekonstruoti. Kadangi remia ES pinigai, projektas turi būti įgyvendintas, o pinigai panaudoti 2015 metų rugsėjį. Ministerija šios sankryžos kofinansavimui skirs apie 15 mln. Lt, Uosto direkcija - 7,8 mln. Lt.
Tačiau kol kas dar nebaigtos diskusijos, ką daryti Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžoje. Siūloma pasikvietus ir Lietuvos automobilių kelių direkciją kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir priimti sprendimus.
Pasak Klaipėdos mero, net ir tokių titanų, kaip savivaldybė ir Uosto direkcija, pečiams visų trijų sankryžų rekonstrukcijos įgyvendinimo našta yra per sunki.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą