Pirmadienį vykusiame Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje turėjo būti svarstomas tik Saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo tvarkos aprašo atnaujinimas. Tačiau viskas pakrypo link to, kad jau kitąmet parama paveldo objektams gali siekti 300 tūkst. eurų.
Pinigų užteko ne visiems
Programa, pagal kurią skiriama finansinė parama saugomiems kultūros paveldo objektams atnaujinti, įgyvendinama jau trečius metus. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, kai tvarka pradėjo veikti, Savivaldybė turėjo 100 tūkst. eurų paramai skirti.
"Pirmaisiais metais buvo tvarkomas buvęs dujų fabrikas. Jis buvo tvarkomas ir antraisiais metais, taip pat ir buvusi kavinė "Prūsija". Šiais metais turime 200 tūkstančių eurų. Surinkome paraiškų už 314 tūkstančių. Visų norų tenkinti negalėjome. Buvo pateikta, regis, 11 paraiškų, iš kurių 9 - be klaidų. 6 objektai laimėjo", - sakė V. Juška.
Finansinę paramą laimėjo Tiltų g. 1 esantis miesto skauduliu vadinamas pastatas su herbu. Jis bus tvarkomas trimis etapais. Paramos sulaukė ir Žvejų g. 18 esantis sandėlis prie Dangės upės, Kurpių g. 2 esantis daugiabutis, Pylimo g. 2 esantis evangelikų liuteronų pastatas. Bus tvarkomas ir Turgaus aikštės 11-asis pastatas. Dėl pinigų trūkumo paramos nesulaukė trys pastatai - Turgaus a. 9 ir 13 bei Žvejų g. 9.
V. Juška akcentavo, kad iš Europos Sąjungos sulaukta reikalavimo, kad per trejus metus įmonė negalėtų gauti didesnės nei 200 tūkst. eurų paramos. Taip pat atsirado reikalavimas, kol vyksta tvarkytos darbai, įrengti stendą - kad visuomenė būtų informuota apie tvarkomą objektą.
CENTRAS. Neabejojama, kad atsinaujinęs Smiltynės kurhauzas galėtų tapti nauju traukos centru. Jeigu politikų norai bus palaiminti, šio pastato savininkai taip pat turės galimybę gauti Savivaldybės paramą.
Ilgą laiką pastato vaiduoklio etiketę turėjęs dujų fabrikas pirmaisiais paramos metais iš Savivaldybės sulaukė apie 100 tūkst. eurų paramos.
Panašiai tiek buvo skirta ir 2019 metais, tad per dvejus metus objektui atnaujinti vien iš miesto biudžeto buvo skirta apie 200 tūkst. eurų. Pastatas sutvarkytas taip, kad jau šiemet buvo planuojama atidaryti senų automobilių muziejų.
Buvęs restoranas "Prūsija" praėjusiais metais iš Savivaldybės sulaukė 36 tūkst. eurų paramos.
Peržiūrėjo kriterijus
Pasak V. Juškos, keisti tvarkos aprašą pastūmėjo faktas, kad šiais metais buvo sulaukta daugiau paraiškų - teko peržiūrėti kriterijus, kad paraiškos pateikimo pirmumas nebūtų svarbiausias faktorius.
"Patikslinome paraiškų teikimo tvarką. Dabar projektus pakanka pateikti skaitmeniniu būdu. Dėl pasikeitusių teisės aktų tikslinome kai kuriuos punktus dėl dokumentų pateikimo, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi.
INJEKCIJA. Kai kurie politikai liko nesupratę, kodėl paramos sulaukia ne visi pareiškėjai. Tikimasi, kad jau kitąmet finansavimas padidės iki 300 tūkst. eurų. Tada pavyks atnaujinti kur kas daugiau kultūros paveldo objektų.
Jei projektas bus vykdomas etapais, prašome, kad be interpretacijų būtų pateikta aiški skaičiuojamoji kaina.
Naujojoje tvarkos aprašo redakcijoje taip pat yra dešimčia dienų sutrumpintas paraiškų nagrinėjimo terminas. Kriterijai sukonkretinti - papildomi balai skiriami, jei tvarkomi daugiabučiai pastatai. Orientuojamasi į senamiestį - ten daug tokių pastatų, žmonėms sunku susitarti ir surinkti parašus. Tokiems projektams skiriamas šiek tiek didesnis balas", - teigė V. Juška.
Jis pridėjo, kad skiriamas dėmesys estetinei pastatų išvaizdai. Jeigu ji yra prasta ir fasadai pažeisti daugiau nei 20 procentų - nutrupėjęs tinkas ar mūras, nagrinėjant paraišką skiriamas papildomas balas.
"Tvarkos aprašo nuostatos išplėstos ir į Smiltynę bei senamiesčio ir naujamiesčio apsaugos zonas. Dėl Smiltynės papildomai atsirastų šeši pastatai, kurių savininkai galėtų pretenduoti į finansavimą. Svarbiausias pastatas - Smiltynės kurhauzas. Taip paskatintume Smiltynės vystymą, tvarkybą - juk šiai teritorijai siekiama kurortinės vietovės statuso.
Po patvirtintų pakeitimų Klaipėdoje prisijungtų papildomų pastatų. Pavyzdžiui, buvusi Luizės vaistinė. Žinome šio pastato būklę. Dabar jo valdytojai negali pretenduoti į paramą, nors ne kartą kreipėsi ir prašė. Taip pat Klaipėdos elektrinė ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčia yra Kultūros vertybių registre", - priminė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.
V. Juška skaičiavo, kad po tvarkos aprašo atnaujinimo sąrašas pasipildytų 39 objektais ir iš viso tvarkytinų objektų skaičius siektų 278.
Jis pridėjo, kad nuo šiol bus galima remti ir sakralinį paveldą. Tai suteikia galimybę Savivaldybei prisidėti prie Šv. Jono bažnyčios atstatymo - parama galėtų siekti iki 30 tūkst. eurų.
Didins finansavimą ir naikins zonas?
Ir nors pagal tvarkos aprašo atnaujinimą į išplėstas zonas patektų apie 95 proc. visų uostamiesčio saugomų kultūros paveldo objektų, komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė iškėlė klausimą, ar nebūtų teisinga zonas panaikinti ir vienodai vertinti visų tokių mieste esančių objektų galimybę gauti finansinę paramą.
Jai pritarė kitas komiteto narys Vidmantas Dambrauskas.
"Kam reikalingas zonavimas? Yra viena Klaipėda, visi pastatai, kurie turi saugomo paveldo objekto statusą, yra reikšmingi savo istorija, turėtų be apribojimų dalyvauti konkurse.
Puikiai suprantame, kad pinigų visiems neužtenka. Jei negauni papildomo balo, galimybė dalyvauti lieka, bet iš esmės konkurso nelaimėsi", - teigė V. Dambrauskas.
SITUACIJA. Paramos sulauks Turgaus aikštės 11 namas. O štai paramos norėję 9 ir 13 namų savininkai liko nieko nepešę.
Kolegų įkvėpta iniciatyvą pateikė ir Elida Mantulova. Ji liko nesupratusi, kodėl vienas objektas Turgaus gatvėje sulauks paramos, o kiti du - ne. Jos manymu, reikėtų galvoti apie paramos didinimo galimybę ir paremti visus tinkamai paraiškas užpildžiusius kandidatus.
"Pasauliui susidūrus su COVID-19, gal būtų prasminga kreiptis į Tarybą šiai priemonei padidinti finansavimą? Taip tenkintume visas paraiškas ir turėtume vientisą sutvarkytą gatvės atkarpą. Ar negalvoja administracija teikti projekto finansavimui padidinti?" - klausimą iškėlė E. Mantulova.
Pasak V. Juškos, papildomas finansavimas praverstų kitais metais, mat šie metai jau beveik įpusėjo, tad vykdyti statybos darbus būtų gana sudėtinga. Jis pridėjo, kad kitiems metams Savivaldybė jau turi 150 tūkst. eurų, nes kai kurie projektai - tęstiniai.
Situaciją apibendrinęs Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas nusprendė teikti siūlymą Tarybai didinti finansavimą saugomų kultūros paveldo objektams atnaujinti bei panaikinti skirstymą į zonas, taip suteikiant lygias teises konkursuose dalyvauti visiems tokių objektų savininkams mieste.
Galimybė atsirasti traukos centrams
"Vakarų ekspreso" pakalbintas Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus atstovas Laisvūnas Kavaliauskas tokias uostamiesčio politikų iniciatyvas sveikino. Jis pritarė, kad didesnė parama paveldosaugos objektams paspartins miesto atsinaujinimą, taip pat atsirastų galimybė Smiltynei tapti dar didesniu traukos centru.
"Smiltynės kurhauzas vienareikšmiškai galėtų tapti traukos centru. Kurhauzo istorija labai įdomi.
Ilgą laiką tai buvo miestiečių mėgstama poilsio vieta. Turime daug nuotraukų, aprašų apie tai, kad klaipėdiečiai savaitgaliais keldavosi į Smiltynę ir laisvalaikį leisdavo kurhauzo aplinkoje. Netgi atplaukdavo valtelėmis.
GALIMYBĖ. Jeigu politikų sprendimu bus panaikintas miesto skirstymas į zonas, galimybę atsinaujinti turės visi uostamiesčio saugomi paveldo objektai, tarp jų ir esantys Smiltynėje. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Netoli buvo estrada, kur vykdavo įvairūs kultūriniai renginiai. Žmonės galėdavo juos stebėti ar klausyti neišlipdami iš valčių. Jeigu būčiau to kurhauzo savininkas, vien už tokios legendos kabinčiausi ir bandyčiau ją išvystyti.
Tai tikriausiai pats įspūdingiausias Smiltynėje esantis pastatas, kurį deramai sutvarkius, įrengus poilsio kambarius ar restoraną, objektas galėtų atgimti", - neabejojo L. Kavaliauskas.
Kalbėdamas apie Klaipėdos saugomų kultūros paveldo objektų būklę, paveldosaugininkas pasidžiaugė tarp Šaulių ir Herkaus Manto gatvių esančio senojo bravoro tvarkybos darbais, mat dalis pasažo jau restauruota.
"Jį sutvarkius, mieste lieka ne tiek daug rezonansinių objektų, kuriems daugelį metų reikėjo rekonstrukcijos. Be abejo, yra ir kuklesnių pastatų, ir gyvenamųjų namų. Tokiems objektams taip pat parama būtų labai svarbi", - teigė L. Kavaliauskas.
Praėjusiais metais netrūko skandalų, kai senamiestyje vienas po kito griuvo paveldosauginiai objektai. L. Kavaliausko manymu, didesnė parama tokiems objektams atnaujinti galbūt paskatintų pastatų savininkus istoriją saugoti ir branginti.
"Praeitų metų karti patirtis - Daržų g. 14 ir Didžiosios Vandens g. 26, 28 pastatų likimas - atskleidė opią problemą. Naujasis savininkas įsigijęs tokį pastatą pagalvoja, kad paprasčiau jį nugriauti ir pastatyti naują.
Deja, tai jau imitacija, nukenčia autentiški objektai. Jeigu senamiesčio bendruomenė labiau įsitrauktų ir įsigilintų, galėtų pasinaudoti Savivaldybės parama, nes parama tikrai svari", - sakė L. Kavaliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą