O jų, plečiantis Vilties sporto šakų ratui, reikia vis daugiau. Šį kartą įprastinė bibliotekos konferencijų salė jų jau nebetalpino. Bet paprastai savanorių tikrai reikšmingas darbas lieka tarsi ir nepastebėtas.
Bet nuo pirmojo "Vilties bėgimo" klaipėdiečiai yra įsidėmėję vaikinus ir merginas geltonais marškinėliais. Tai jie, suplukę iki prakaitų, siūlė aukoti už simbolines kartonines plytas. Tai jie, spiginant saulei, kasmet dalija bėgikų numerius, marškinėlius, patiems bėgikams - buteliukus su vandeniu, talkininkauja startuose ir finišuose. Šitie bent kažkiek mato ir dalyvauja šventėje. O tie, kurie budi autobusuose - rūbinėse nemato nieko. Ir vis dėlto jau ketvirtą kartą rūbininke talkininkauti pasišauna medikė Loreta Žukienė. Ji autobusus su bėgikų drabužiais yra dabojusi ir prie "Big", ir prie "Akropolio", o paskui akylai stebėjusi atsiimančius drabužius prie Vasaros estrados. “Vilties bėgimas” – renginys, užpildantis širdį ir protą gėriu, uždegantis didžiulę viltį gyventi, sveikti ir džiaugtis gyvenimu”,- sakė ji. Šiemet ji atsivedė ir draugę Ritą Lekstutytę, kuri rūbinę dabos pirmą kartą. Daiva Imbrasienė savanoriauja jau septintus metus. Paprastai ji su savo vadovaujama grupe dalija marškinėlius, registruoja bėgikus prie “Akropolio” prekybos centro O Daiva Palubinskaitė su Klaipėdos valstybinės kolegijos moksleiviais penktus metus darbuosis finiše Vasaros estradoje.
O juk kažkam reikia viską suvežti, sunešti. Savanoriai, apsišarvavę polietileno maišais, renka šiukšles visose starto vietose, o po renginių - ir Vasaros estradoje. Per septynerius "Vilties bėgimo" metus jau yra susiformavęs savanorių branduolys, kuris kiekvienais metais apauga naujai ateinančiais. "Be savanorių "Vilties bėgimo" nebūtų", - tvirtai įsitikinęs jo sumanytojas ir idėjų generatorius pranciškonas brolis Benediktas. Jie – tikras lobis, šlifuojami deimantai”,- sakė jis.
Iš esmės savanoriai tarsi ir lieka už visuotinės bėgikų ir žiūrovų euforijos ribų ir netgi koncertų nepamato. "Šiemet savanoriauti pasiryžę beveik du šimtai žmonių nuo dešimties iki penkiasdešimties metų", - sako savanorių grupių koordinatorė Janina Urbikienė. Tai ji sugalvojo, kaip supažindinti skirtingo amžiaus, interesų žmones maža anketėle: susipažink su naujais savanoriais, surask 3 žmones savanoriaujančius nemažiau kaip 3 metus, apkabink 3 savanorius, kurių vardai prasideda iš tos pačios raidės, kaip tavo vardas ir t.t. Tad konferencijų salėje prieš susėdimą buvo labai linksma, nes visai nepažįstami žmonės glėbesčiavosi, pažindinosi ir aidėjo daug nuoširdaus juoko. Užsiregistravę anksčiau pildė motyvacijos lapelius. Štai Antanas Kadžiulis, savanoriaujantis 5 kartą, pareiškė štai ką: “Vilties bėgimas” – kiečiausias renginys Klaipėdoje. Be jo jau neįsivaizduoju savęs, nes patiriu nepakartojamų įspūdžių.” O aštuoniolikmetis Martynas Puzas nurodė štai kokį motyvą: “Pastebėjau, kad esu savanaudis tinginys ir vieną rytą atsibudęs nusprendžiau, kad reikia keistis.” Taigi, savanoriauti pasiryžę klaipėdiečiai – pakankamai marga publika. Bet motyvuota. Šiemet savanoriai po “Vilties bėgimo” gegužės 17 d. 18 val., skirtingai nuo ankstesnių metų, turės galimybę pasižiūrėti paramos koncerto “Švyturio” arenoje. Norintys jį pamatyti ir paremti Šv. Pranciškaus onkologijos centro tolesnes statybas ir jau esamų terapijos centrų išlaikymą, bilietus gali įsigyti portale bilietai. lt Koncertas tikrai bus turiningas ir žvaigždėtas. Jame bus surengtas ir Vilties spalvų tapybos darbų aukcionas, ir madas demonstruos penkios sveikos bei tiek pat sergančiųjų onkologinėmis ligomis moterų.
Na, o šiandien 16 val. Atgimimo aikštėje ateikite pasižiūrėti “Vilties šokio”, kurį koordinavo taip pat savanoris šokių kolektyvo “Rueda” vadovas Valdas Daujotas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą