Iš Rusijos į Klaipėdą atvyko žymiausi viduriniosios ir jauniausios Rusijos šiuolaikinio meno kartos kūrėjai, atsivežę instaliacijų, fotografijų ir video bei tapybos darbų, performansų. Parodos tikslas - suteikti žiūrovams galimybę pajusti šiuolaikinio meno pulsą ir pasvarstyti, ar iš tiesų, estetikai traukiantis į antrąjį planą, menas virto informaciniu, reklaminiu, mados objektu.
Projekto vadovas Ignas Kazakevičius ir kuratorius Konstantinas Bochorovas atkreipė dėmesį į augančią visuomenės priklausomybę nuo informacijos, kuri iškreipia estetines kategorijas. Tuo tarpu estetika ir informacija turėtų būti lygiaverčiai suvokimo ekvivalentai ir meno vertinimo kriterijai.
Projekto dalyviai aptiko turį sąlyčio taškų ne tik diskutuodami šiomis temomis. Rusai Klaipėdą lygino su Vidurio Vokietijos pramoniniu miestu Kaseliu, kuris išsikovojo tvirtą vietą viso pasaulio šiuolaikinio meno atstovų širdyse rengdamas tarptautinę moderniojo meno parodą "Documenta".
Svečiai išsakė nuomonę, kad suderinus kultūros politikos interesus, patogioje geografinėje vietoje Klaipėda galėtų išplėtoti savitą meno projektą arba savarankišką meno analizės centrą, kuris iš pažiūros nedidelį mūsų miestą paverstų unikalia meno aikštele. Tai, pasak K. Bochorovo, atlieptų pamažu centralizacijos tendencijas keičiantiems išcentriniams procesams ir drauge padėtų sutelkti skirtingų šalių meno pajėgas.
JAUNOSIOS kartos menininkė A. Joffe oficiozą verčia ritualu, o ant kupiūrų spausdinamų veikėjų atvaizdus - chimeromis. |
Universali kalba
Svečiai atvirai dalijosi pamąstymais apie gimtosios šalies kultūros pasaulio piktžaizdes, stereotipinį požiūrį į rusų meną.
"Austrijos ir Vokietijos ambasados itin vertina rusų meną, vis dar ieškantį savojo identiteto, neatsilieka ir Rusijos Prancūzų kultūros institutas. Šiuolaikinį meną palaiko Rusijos oligarchai, ypač Romano Abramovičiaus kultūros centras", - sakė parodos kuratorius K. Bochorovas.
Pasak jo, esmė ta, kad tradicinis menas tarsi pristato istorinius Rusijos meno reiškinius, o jaunieji kūrėjai reiškia savo vaidmenį visuomenės vystymesi, pateikdami vis naujų iššūkių. Šiuolaikinis menas visada yra kritiškas, pasišiaušęs, sklidinas prieštaravimų, paliečiantis pūliuojančius liguistos visuomenės sopulius. Jaunoji menininkų karta tarsi dalijasi publicistine, socialine misija su žurnalistais. Jie kelia probleminius klausimus, sudėdami taškus ant "i".
"Kultūroje vyksta ryškūs pokyčiai, ir meno kalba apskritai pasitarnauja demokratijos raidai. Visuomenei, neturinčiai vidinės refleksijos, tai labai svarbu. Negalima pasakyti, kad ta Rusijos visuomenė visai atsilikusi.
RUSIJOS menininkų atsivežti darbai ir vietoje kurti performansai atspindi prieštaringojo ir pasišiaušusio šalies šiuolaikinio meno situaciją. |
Ar šiandien egzistuoja nacionaliniai ypatumai mūsų mene? Žinoma, mes turime turtingą paveldą, rusų kultūra menininkui suteikia daugybę akstinų savajai leksikai ir turiniui, leidžia cirkuliuoti tradicinio ir vakarietiško meno "kraujo apytakai".
Rusų menininkas tampa internacionalistu; jo svajonė - kalbėti universalia žmonijos kalba, būti suprantamu visiems. Ir jeigu sakoma: "ruskuju dušu ne poniat", tai menininko užduotis ir yra padėti ją suprasti, - sakė kuratorius.
- Taip, rusai siekia būti revoliucieriai - kai pasaulio mene įvyko didieji perversmai, mūsiškiai buvo priešakinėse gretose. Parodai Klaipėdoje atrinkome pačius šviežiausius, neįprasčiausius darbus, ir kiekvienas jų atspindi ypatingą Rusijos meno situaciją."
Estetika nėra mirusi
Kraštutinio radikalizmo meno akcijų organizatorius Anatolijus Osmolovskis, pagarsėjęs tuo, jog su bendraminčių menininkų grupe deklaratyviai atsisakė sieti meną ir politiką, šioje parodoje eksponuoja filosofinės estetikos persmelktus videodarbus.
Surengęs skandalingąją akciją Maskvos Raudonojoje aikštėje, kiekvienam rusui šventoje vietoje, jis ant grindinio suguldė vyrus, kurie savo kūnais suformavo užrašą "Chuj".
Kaltintas tarptautiniu vandalizmu ir nacionaliniu šovinizmu menininkas stojo vizualinio meno opozicijon: jis manė, jog avangardas privalo akcentuoti veiksmą ir skatinti visuomenę imtis veiksmų.
"Laikai pasikeitė - pasaulyje ir Rusijoje, todėl natūralūs procesai vyksta ir mene. Dešimtmetis po 1990-ųjų Rusijoje buvo žiaurios anarchijos, chaoso ir netvarkos laikas. Menas galėjo išgyventi tik tokiais pavidalais, kaip skandalai, radikali tikrovės kritika, tam tikras įvykių preparavimas ir intelektualinė invazija.
O šiandie man įdomiau susigaudyti, kas yra menas apskritai, akcentuoti amžinų vertybių ir laikinų tendencijų priešpriešą, kodėl, kaip ir kas vyksta žmogaus sąmonėje. Pagaliau tai, jog estetika, kaip ir Dievas, nėra mirusi", - sakė kandus ir kritiškas Anatolijus Osmolovskis.
"Gyvenimas įdomesnis už konceptualizmą"
- sakė fotografas Igoris Muchinas, karjerą praėjęs buvusioje sovietinėje imperijoje, kai išgarsėjo fotografuodamas "perestroikos" laikotarpio roko muzikantus.
SKANDALINGAS A. Osmolovskis aktyviai užsiima pedagogine veikla, kurdamas neformalią atsvarą Menų akademijai. |
"Šioje parodoje mano fotografijos pasakoja apie gyvenimą, apie tai, kas visai šalia. Aš pasakoju asmenišką, autentišką merginos ir vaikino santykių istoriją, bet, užuot veržęsis į svetimus gyvenimus, pasakoju, kas nutiko man pačiam. Po devynių mėnesių mes pavargome nuo jausmų, išsiskyrėme, bet išliko mūsų buvimo kartu, intymiausių išgyvenimų liudijimas", - sakė Igoris.
Kitame reportažinių fotografijų cikle, kurį autorius laiko vertingomis, taip pat įamžintos žaibiškai kintančio laiko metamorfozės. Jis fiksuoja sėkmingas statybas, įkvėptus darbininkų veidus, o po keleto mėnesių - tuos pačius žmones, jau netekusius darbo ir duonos.
Chimeros ant piniginių kupiūrų
"Raštas, kurį matote mano sukurtoje arkoje, atspindi muitininkų požiūrį į Rusijos valstybės pilietį, jo pasą. Aš suteikiu šiam kūriniui ritualinę dokumentinę funkciją", - sakė grupės "Kupidon" narė Alisa Joffe.
Kitose drobėse ji savaip perfrazuoja rublių kupiūrų ženklus, nusigaudama iki žemiausių spaustuvės dažų sluoksnių, išdidindama smulkiausius vandens ženklus.
"Jeigu pastebėjote, ant pinigų dažnai vaizduojami žymių žmonių veidai, bet aš juos perteikiu nerimtai, išryškindama tarsi chimeras. Man įdomu suderinti informaciją su estetika, nes estetika irgi perduoda savitą jausminę informaciją. Taip, mane domina smulkios, niekingos detalės, turiu krūvas darbų su paprastai akiai nepastebimais objektais, kuriuos piešia ant sienų, purve.
Tarkime, tiksliai kopijuoju ant sienos prikibusius svogūnų lukštus ar pomidorų tiškalus, pridedu akvarelės ir sepijos, ir išeina rašmenys, atspindintys pastato dvasią, laiko žymes. Mano visus darbus nuperka", - sakė A. Joffe, kurios darbuose kritikai įžvelgia Vasilijaus Kandinskio įtaką.
Rašyti komentarą