Dailininkė yra kilusi iš Kretingos rajone esančių Kulūpėnų. Jos charakterį itin formavo tėvas Antanas. Jam, tarpukario Lietuvos ūkininkui, nukirsti sveiką ir gražų medį buvo tarsi nusikaltimas. A. Daugintis turėjo nemažą plotą miško, kiekvienas medis jam buvo gyvos gamtos stebuklas. Žiūrėti į gamtą kaip į stebuklą išmokė ir savo pagrandukę - Z. Daugintytę.
Z. Daugintytė neatsitiktinai pasuko menininkės keliu. Per spalvas ir formas ji mums pasakoja apie gamtos unikalumą, jo nepakartojamą grožį. Z. Daugintytės gėlės, atliktos akvarele, atskleidžia unikalų reiškinį - žiedo grožį. 1971 Z. Daugintytė baigė Estijos valstybinį dailės institutą ir įgijo taikomojo meno dailininkės specialybę.
Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas 1991 m. vasarą kreipėsi į Z. Daugintytę, kuri tuo metu jau buvo Klaipėdos krašto Žaliųjų sąjungos pirmininkė, su prašymu padėti išsaugoti miesto paplūdimius ir šalia esantį botaninį-\zoologinį draustinį, kuriame tarp I-os ir II-os Melnragių buvo numatyta įkurdinti naftos, chemijos bei suskystintų dujų pramoninį kompleksą.
Akivaizdu - tokiam sumanymui nebuvo lengva pasipriešinti, reikėjo analizuoti projektus, organizuoti įvairaus lygio susitikimus, protesto akcijas ir tai viešinti spaudoje. Visuomenės pasipriešinimas prasidėjo nuo bado akcijos, kuri buvo nukreipta prieš pramonės plėtrą minėtame draustinyje. Šios akcijos metu buvo surinkta 40 tūkstančių piliečių parašų, nukreiptų prieš minėtas statybas.
Zitos Daugintytės akverlių fotoreprodukcijos
Net keletą metų (1989 m. - 1994 m.) tęsėsi nenutrūkstamos Žaliųjų sąjungos organizuojamos protesto akcijos prieš taršios pramonės plėtrą miesto paplūdimiuose ir minėtoje Girulių draustinio teritorijoje. 1994 m. pavyko "išstumti" pramoninį kompleksą į Būtingę, tačiau netrukus projektas buvo sugrąžintas į Klaipėdą, į dabartinę naftos įmonės teritoriją.
Dalį klaipėdiečių yra apėmęs nerimas ir apmaudas, jog Lietuvos valdžia prieš gyventojų valią plečia taršią pramonę šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse gerai suprasdami, kad pietinės dalies gyventojai pateks į taršios pramonės spąstus.
Mažoji Lietuva ir Klaipėda yra unikalus kraštas, su kuriuo dailininkė per savo mamos giminę yra susaistyta. Z. Daugintytė savo kūryba prisideda prie Klaipėdos mieste gyvenusių iškilių asmenybių įamžinimo.
Kitame straipsnyje kviečiame skaityti apie Klaipėdos dailininkus Ernestą Žvaigždiną ir Romaną Borisovą, kurie savo darbais prisidės prie Tilžės akto signatarų įamžinimo.
Užs. Nr. 244094
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą