Ir atėjo Trys Karaliai...

Šventės

Sausio 6-ąją dieną, kuomet visame pasaulyje švenčiami Trys Karaliai, pasidomėjome, kaip jai pasiruošė ir pažymėjo klaipėdiečiai. Pasirodo, "Žemaičių alkieriaus" artistai ta proga surengė tradicinę misteriją Universiteto publikai bei svečiams.

Trijų Karalių eisena atkeliavo iš XVI amžiaus

"Jau nuo XVI amžiaus tarpkalėdžiu ir per Tris Karalius per Žemaitijos kaimų sodybas ėjo liaudiški persirengėliai, panašūs į Užgavėnių: tai gervė ir meška, piemenėlis, rečiau su jais keliavo Trys Karaliai, nors katalikiškuose ir literoniškuose kraštuose ši šventė yra labai svarbi", - sakė Klaipėdos etnokultūros centro vadovė Nijolė Sliužinskienė. - Sakykim, Rytų šalių krikščionių religijose ji būdavo svarbesnė už Kalėdas arba sutapdavo su šia švente. Dabar ji tapo mažiau reikšminga, tad iš jos nedarome šou. Trys Karaliai dvasingai švenčiami bendruomenėse, o praėjusį sekmadienį visose miesto bažnyčiose vaikų mišiose dalyvavo Trys Karaliai, o kadangi tie išminčiai pasveikinti tvartelyje gimusio Jėzaus keliavo karavanu, tai prigijo nauja tradicija pasirodyti su "kupranugariais".

"Lietuvoje šventė paplitusi visuose etniniuose regionuose, skiriasi tik persirengėlių svita ar drabužių stilius", pasakojo etnokultūros centro direktorė. "Iš tikrųjų liaudis remiasi bažnytine tradicija, ir tie personažai būna du baltaodžiai ir vienas juodaodis karaliai (be turbano jis būna išsitepęs suodžiais, ir kartais dėl to vaikai išsigąsta). Svečiai atidaro puošnią skrynią ir pavaišina vaikus riestainiais, meduoliais. Žinia, karaliai su aukso karūnom ir baltom pelerinom atsineša žvaigždę, arba ją, žėrinčią, įspūdingą, su skambaliukais, atneša angelas - išpuoštas "sparnuotas" vaikelis.

Aukštaitijoje karaliai tik išversdavo kailinius ir dėvėjo šiaudų kepures. Kartais su jais kartu žengia kunigaikščiai, karžygiai su kartono šarvais, kartais be aniuolų ir karžygių procesijoje dar būdavo šposininkas velnias ir giltinė su svarstyklėm blogiems žmonių darbams pasverti".

"Trijų Karalių apsilankymo tikslas - pasveikinti sodybos šeimininkus su atėjusiais Naujais metais, palinkėti viso gera", porino N. Sliužinskienė. "O kadangi tai sutampa su paskutine pašventinto laiko diena, tai tie linkėjimai visi pildosi. Bet tam, kad jie pildytųsi, šeimininkai privalo ne tik išklausyti kalėdinės giesmelės, sveikinančios gimusį Kūdikėlį - po to skambėdavo humoristiniai kupletai. Po šios programėlės gaspadoriai įduodavo svečiams dovanų: lašinių bryzą, sūrio, o jeigu labai patiko, šeimininkė ištraukdavo iš krosnies ir puodą su dešromis, įpildavo alaus. Dar vienas akcentas: ant sodybų durų būdavo kreida ar anglimi užrašyti trijų išminčių, Kasparo, Melchioro ir Baltazaro vardų inicialai: K + M + B".

"Vilniuje yra sena tradicija Trims Karaliams žengti per miestą, kitur jie vaikšto tik savo bendruomenėse, parapijose, pas gerai pažįstamus žmones. Iš tikrųjų miestuose nebuvo tradicijos Trims Karaliams eiti per miestą, bet Vilniuje XIX amžiaus pabaigoje jie eidavo, ir tų karalių grupių būdavo net kelios dešimtys, bet prieš eitynes jie turėdavo gauti iš vietos valdžios leidimą, kad jie tikrai ne kokie vagys, "žulikai" ar perėjūnai.

Klaipėdoje nėra aprašytų tokių faktų, ir ne todėl, kad Mažojoje Lietuvoje vyravo liuteronybė. Tarkime, Švedijoje XIX amžiuje per Tris Karalius vaikščiojo žvaigždžių berniukai, Trys Karaliai, Judas ir Erodas, jie lankydavo sodybas ir suvaidindavo nedideles biblines scenas. Dabar Švedijoje liko žvaigždžių berniukai, bet jie lanko žmones gruodžio 13-ąją, Šventos Liucijos dieną bendroje karnavalinėje eisenoje", - sakė etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Švęsdavo ir lietuvininkai

Žinomas kalbininkas Karlas Kapeleris savo knygoje "Lietuvininkai" rašo: "Trijų karalių dieną tai atvedė žmogų su žirnių virkščiomis aprėdytą. Tai meškininkas su meška eina į rundą ir ją muša su knipeliu, kad šoktų. Kaip jiji savo šokį buvo atlikus, tai jis ją nutvėrė už sprando ir metė į grindis. Meška bliovė ir rėkė; ale tik buvo žmogus. Kits į stubą įbėgo kaip šimelis aprėdytas. Tas veik ant suolo, veik ant stalo greitai įsikraidė, tai jį plakė. Ale kūdikiai mislijo, kad tai tikras arklys yra, ir labai saugojosi, kad tas šimelis juos nespirtų ar kąstų. Kits kaip žydelis apsirėdė ir vis murmuliavo, o kits kaip garnys. Šis turėjo ilgą snapą iš malkos padarytą ir raudonai nufarbuotą, su tuom vis barškino ir kirto, ir kūdikius įbaugino"...

Tradiciją palaiko "Žemaičių alkierius"

Na, o mūsų padangėje sausio 6-osios vakarą "Žemaičių alkierius" pakvietė miestelėnus į šventę Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto salėje. "Esame suaugę kaip giminės, kaip vienas sodžius, ir iš giliausių senolių, prabočių savasties bei tradicijų pasisėmę, rodysime vaidinimą pagal Šventą Raštą bei gyvenimo paveikslus", - sakė "Žemaičių alkieriaus" vadovė Janina Zvonkuvienė, su kolektyvu per Tris Karalius pradžiuginanti miesto visuomenę jau dešimtus metus. Susirinkusius vakar laimino ir sveikino Trys Karaliai su mantijomis bei aukštomis karūnomis, išvaizdus Angelas, o kalėdines giesmes giedojo piemenėliai. Iškilmingai jaukioje žvakių šviesoje atsiskleidė tylios šventos, Jėzaus gimimo nakties legenda...

Klaipėdos kolegijos pedagogikos fakulteto tautosakos mokyklos dėstytojai ir studentai, persirengę Trimis Karaliais, pagal savo sukurtą gražią tradiciją vakar lankėsi uostamiesčio ligoninėse, džiugino vaikučių ir senelių širdis ir apdovanojo vaišėmis.

Ivona ŽIEMYTĖ