"Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbėja visą pasaulį"

Tuo pačiu galima priminti, kad ir dr. Antanas Kalvaitis (1895-1991), Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Klaipėdoje, šias pareigas ėjęs 1939-1940 m., taipogi galėjo vykdyti panašius ar kiek mažesnio masto veiksmus.

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Klaipėdoje akis į akį susidūrė su vietos nacionalsocialistų vykdoma priešiška politika lietuvybės atžvilgiu. Šioje nelygioje diplomatinėje (ir ne tik) kovoje ši įstaiga gynė Klaipėdos krašto lietuvininkų ir kitų tėvynainių teises.

Šiemet liepos 3 d. buvo minimos diplomato dr. A. Kalvaičio 120-osios gimimo metinės. Džiugu konstatuoti, kad jo atminimas pagerbtas ir Čikagoje, kur dalį savo pilietiškai aktyvaus gyvenimo praleido šis garbingas mūsų tautietis. Šiemet buvo pasiūlyta atidengti dr. A. Kalvaičio atminimui skirtą lentą Klaipėdoje. Jau yra gautas Klaipėdos miesto vadovybės sutikimas - esame dėkingi miesto vadovams už šį žingsnį išsaugant istorinę atmintį. Savo ruožtu pagal išgales savo lėšomis prisidėsime įgyvendinant šį projektą. Tam jau yra pasiryžę Čikagoje gyvenantys buvę klaipėdiškiai ir Mažosios Lietuvos patriotai bei mylėtojai, Lietuvių tautinės sąjungos nariai, kiti geros valios tautiečiai.

Be to, Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje ir Lietuvos Sąjūdžio taryba oficialiu raštu yra kreipusis į Užsienio reikalų ministeriją, Kauno ir Klaipėdos miesto merus dėl diplomato dr. A. Kalvaičio atminimo įamžinimo. Šis aktualus klausimas buvo pateiktas ir svarstytas praėjusiais metais Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos Čikagoje susirinkime. Labai norisi tikėti, kad šiemet šis kilnus Lietuvos diplomatas, jo gyvenimas ir veikla valstybės labui susilauks deramos pagarbos.

Praėjusiais metais, minint Kauno ir Šiaulių žydų getų likvidavimo 70-ąsias metines, teko lankytis Lietuvoje ir teko garbė supažindinti susirinkusius bei svečius iš Izraelio su žinoma ir dar nežinoma konsulo dr. A. Kalvaičio veikla Klaipėdoje. Džiugu pasidalinti, kad Yad Vashem Holokausto centras Izraelyje pradėjo rinkti medžiagą ir apie šią Lietuvos diplomato veiklą.

Žinia, apie dr. A. Kalvaičio gyvenimą, diplomatinę tarnybą, jo atminimo išsaugojimą, pagerbimą ir kitus neeilinio gyvenimo iššūkius rašė JAV lietuvių laikraščiai "Draugas" ir "Amerikos lietuvis".

Garsus humanistas, Pasaulio tautų teisuolis, Japonijos diplomatas Chiune Sugihara, prisiminęs tuos sunkius išbandymus, skirtus jam ir išgelbėtiems, yra sakęs: "Aš negalėjau leisti mirti žmonėms su mirties šešėliu veide, didžiausias mano gyvenimo teisėjas bus Dievas ir mano sąžinė." Galbūt jis ir tylieji bei užmirštieji lietuvių diplomatijos riteriai vadovavosi ta pačia garsiąja samurajų taisykle - net medžiotojas negali šauti į paukštį, ieškantį prieglobsčio.

Laikas negrįžtamai bėga. Turime ir privalome taip saugoti atminimą, kad dėl jo nebūtų gėda mums ir ateities kartoms. Negalime pakeisti praeities, neturime ir jos užmiršti, bet galime pakeisti ateitį ir turime tai visuomet prisiminti.

Stovėdamas prie Lietuvos diplomatijos riterių paliktų pėdsakų, ieškodamas tų, kuriems jie tiesė pagalbos ranką, prisimindamas visus žinomus ir nežinomus to laikmečio didvyrius supranti viena - Holokaustas yra mūsų visų skausmas ir didžiulė tragedija, to neįmanoma užmiršti, tai privalome atsiminti, nes svetimo skausmo nebūna. Jis mūsų kiekvieno atskirai ir visos Lietuvos.

Izraelio valstybės prezidentas Šimonas Peresas, litvakas iš etnografinės Lietuvos Višnevo miestelio, viešėdamas savo protėvių žemėje tarė tokius giliai prasmingus ir atmintinus žodžius: "Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu."

Gal minint ir prisimenant šiuos Lietuvos diplomatijos didvyrius ir visus kitus mūsų tėvynainius, sunkiausiu metu gelbėjusius savo artimą, skaudžias Holokausto pasekmes, tiktų ištarti: "Nepabuvęs žydu, negali būti lietuviu." Pamąstykime ir pagalvokime visi kartu.

Keistas, švelniai tariant, nedovanotinai aplaidus požiūris į savo istorijos faktus, pasiaukojančią iškiliausių diplomatų tarnybą patriotiškai nusiteikusiam tautiečiui turėtų kelti nuostabą. Lietuvos valstybės prestižo reikalas, kad šie įvykiai, žmonės, jų žygdarbiai būtų žinomi ir įvertinti.

Žydų išmintis sako: "Išgelbėjęs vieną gyvybę išgelbėja visą pasaulį." Lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius yra pastebėjęs: "Tauta, kuri nežino savo praeities, neturi ateities!" Tad kyla natūralus klausimas: kaip tuomet mes elgiamės, ar mes nedarome nedovanotinų, barbariškų klaidų?

Ernestas LUKOŠEVIČIUS, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdybos narys