Klaipėdiečiai, praėjusį sekmadienį žiūrėję laidą "X faktorius", galėjo pasidžiaugti charizmatiškojo uostamiesčio atstovo Egidijaus Žižiūno pasirodymu. Automobilių įmonės savininku prisistatęs vyriškis pademontravo ne tik iškalbą bei humoro jausmą, bet ir puikias vokalo galimybes. Tačiau klaipėdiečiams taip pat pro ausis nepraslydo ir atlikėjo frazė, kad jis jau 20 metų "ištremtas į Klaipėdą". Tad pokalbį apie muziką ir gyvenimą pradėjome nuo temos apie "tremtį".
Egidijau, ar tikrai taip ilgitės "tėvynės" prie Nevėžio ir jaučiatės tremtiniu?
Gink Dieve taip nesijaučiu - mano pasakymas buvo tik humoras. Iš tikrųjų Klaipėdoje - visas mano gyvenimas, šeima, geriausi draugai, verslas... O savo kilmės nepaslėpsi - vis tiek kalbėsena išduoda. Išvažiavau iš Panevėžio prieš 23 metus, būdamas devyniolikos metų jaunuolis, bet per tiek laiko tarmė liko - neišimsi.
Žmoną atsivežėte iš Aukštaitijos ar radote uostamiestyje?
Iš Panevėžio atsivežiau... Ne tik žmoną - tris pusbrolius ir brolį Ričardą, jis, beje, Klaipėdos muzikiniame teatre dainuoja. Dar vienas brolis liko Panevėžyje, statybininkas.
Kuo skiriasi panevėžietis nuo klaipėdiečio?
(Juokiasi) Tai kad klaipėdiečiai beveik visi "tremtiniai"... Grynų mažai likę...
Polinkį į muziką su motinos pienu perėmėte?
Mano tėvai ne muzikantai, nors, tiesa, mama chore dainavo.
Jūs irgi chore dainuojate.
Dainavau. Dvidešimt metų. Dabar jau nebedainuoju. Per tiek laiko irgi tapo rutina.
Iš ko paveldėjote nenuoramos temperamentą?
Iš mamos. Ji ir dabar labai veikli, sodų bendrijos pirmininkė ir visa kita, labai užsiėmusi. Taip, aš cholerikas, negaliu nustygti vietoje.
Todėl ir veržiatės į rampų šviesą?
Veržiuosi ne iš neturėjimo ką veikti ir ne dėl pasilinksminimo. Man scena - atgaiva sielai. Žinot, kaip yra kasdienybėje: rutina, viskas įprasta, paprasta, viskas gerai... Taip norisi to nekasdienio jaudulio, pakylėjimo. Norisi suimti save į rankas, susikaupti, susipurtyti, pasitempti... Tai su niekuo nepalyginamas jausmas - būti scenoje. Didžiulė atsakomybė ir nepaprastas malonumas.
Jūs menininkas, muzikantas, mokslus baigęs saksofonistas, bet komisijai prisistatėte kaip verslininkas. Kas jaučiatės labiau?
Muzika - sielai, verslas - pragyvenimui. Muzikavau nuo mažumės - toks buvo mamos sprendimas. Panevėžy baigiau muzikos mokyklą - ten grojau klarnetu, vėliau - Švedo konservatoriją, paskui Klaipėdos universiteto Menų fakultete, bet pagal specialybę nedirbau nė dienos.
Net vestuvėse groti neteko?
Teko. Ir groti, ir piršliauti.
Atsimenate savo pirmąjį uždarbį?
Eidavau "seneliauti" prieš Naujuosius metus maždaug nuo 16 metų - į mokyklas, į darželius. Žinote - "Labas, vaikučiai..." Pažaisdavom, padainuodavom, į Mėnulį "nuskrisdavom" ir panašiai - užsidirbdavau kelis rublius. Tiesa, pirmieji uždarbiai buvo dar anksčiau - maždaug nuo dešimties metų eidavau varovu medžioklėse. Apie dešimt rublių gaudavau. Tokio amžiaus vaikui tai ohoho.
Pinigų vertę pažįstate.
Nuo vaikystės. Tikrai ne milijonierių šeimoje užaugau. Tėvai vos galą su galu sudurdavo ir todėl gerai įkalė į galvą: nedirbsi - neturėsi. Visos mano vasaros buvo parduotos - kolūkyje dirbdavau Ramygaloj, kur seneliai gyveno.
ATSAKOMYBĖ. "Pasirodyti publikai - didelė atsakomybė. Čia ne šiaip sau išeiti ir pakvailioti. Aš ir saksofoną iš dėklo išsitraukiau - dabar pirštus miklinu. Ogi šimtą metų jį buvau pamiršęs..."
Ką pirkdavote vaikystėje už savo uždirbtus pinigus?
Nieko nepirkdavau. Taupydavau. Aš jaunas labai taupus buvau. Tik pastaruoju metu pasidariau išlaidūnas, mėgstu pirkinėti, litai mano kišenėje neužsibūna, - juokiasi.
Automobilių prekyba - vis dar geras verslas?
Pernai Vokietijoje lankiausi penkiolika kartų, šiemet - tik keturis. Mažėja poreikis, sunkiau parduoti. Pagrindinės pajamos - iš patalpų nuomos.
Namą, mašiną, įtariu, turite. Ką gi dar pirkinėjate?
Iš tiesų tai visko turiu. Ir namą, ir daržą, ir net pirtį. Nieko nestokoju, nieko daugiau man ir nereikia - dabar norisi tik ko nors "dūšiai".
Apkeliauti pasaulį?
Taip, ir keliauti labai mėgstame. Su žmona esame lankęsi Malaizijoje, Tailande, JAV - čia tos šalys, kurios padarė didžiausią įspūdį. Na, Graikija, Turkija... tų neminėsiu, - šypsosi. - Didžiulį įspūdį padarė Florida, vandens parkas Leik Buena Vistos miestelyje, gyvūnų karalystė, "Universal Orlando" pramogų parkas... Žinoma, brangu ir už kiekvieną žingsnį reikia mokėti - ten tai žmonės moka pinigą kalti...
Esame slidinėjimo aistruoliai - važiuojame ten, kur yra kalnų, ir dukrą tuo pat metu aplankome - ji Austrijoje, Vienoje, mokosi.
Jūsų vaikai muzikuoja?
Taip, abu. Su dukra Eivina esame įrašę albumą - šiaip, dėl savęs. Dabar ji kremta politikos mokslus - jau ketvirti metai. Labai patenkinta, sako, akys į pasaulį atsivėrė. Dirba Jungtinėse Tautose, Kalbų institute, ambasadoje praktikuojasi... Visur jos pilna. Yra išleidusi kišeninę knygutę anglakalbiams, kaip tarti lietuviškus žodžius. Pilna idėjų, labai veikli...
Ar grįš į Lietuvą?
Kažin. Sako, būdama tenai jaučiasi labiau Lietuvai naudinga.
O kitas vaikas dar su jumis?
Taip, Simonas Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokosi - pirmi metai. Karoso muzikos mokykloje groja smuiku, gitara... Dar neapsisprendė, ką studijuos po gimnazijos.
Gal muziką?
Ne, nemanau. Jei nuo mažens mokaisi muzikos, nebūtinai turi profesionaliu muzikantu tapti. Sūnui sakiau: ką išmoksi, ant pečių nenešiosi - pravers; pavyzdžiui, būsi kompanijoje - paimsi gitarą į rankas, ir visi dainuos. Argi ne malonumas?
Esate diplomuotas saksofono pedagogas. Ar teko padirbėti mokytoju?
Ačiū Dievui, ne. Aš neturiu kantrybės. Man reikia greito rezultato. Čia ir dabar.
MOTYVACIJA. Dalyvauti "X faktoriuje" Egidijų Žižiūną paskatino vaikai. "Be to, išgirdau Samą kalbant per radiją prieš atranką Klaipėdoje - taip "užmotyvavo"... Galvoju - kodėl nepabandžius?"."X faktoriaus" nuotr.
Jūs griežtas tėvas savo atžaloms?
Nemanau. Atvirkščiai - labai tolerantiškas.
Ar pasakojote vaikams apie savo gyvenimą Debreceno gatvės bendrabutyje, kai buvote studentas? Pasidalinkite prisiminimais.
(Paslaptingai šypsosi) Reiktų bendrabučio budėtojos paklausti... Ji daugiau prisimintų. Nors ne viską ir ji matė. Pavyzdžiui, kaip lipdavome gaisrininkų žarnomis pro langus į kambarius. Į bendrabutį įleisdavo tik iki 12 val. vakaro, tai jeigu grįždavai vėliau po kokio nors renginio - viskas, užrakinta. Tekdavo išeities ieškoti, visko prisigalvodavom.
Kai gimė mano dukra ir žmona su ja grįžo į bendrabutį - mes ten gyvenome, budėtoja puolė jai dėkoti: "Ačiū, kad grįžote..." Nes visas pastatas jau penkias dienas lingavo.
Su kurso draugais šiandien bendraujate?
Tik su keliais - Dangiru Bielskiu ir Teisučiu Matulevičiumi. Čia tie patys, su kuriais iš Panevėžio kartu į Klaipėdą atvažiavome mokytis. Su kitais buvome susitikę, kai suėjo penkeri metai nuo studijų baigimo. O kai jau buvo dvidešimt - nebesusirinkome.
Kiek dainų esate sukūręs? Kur ir kaip jas rašote - gal ilgame kelyje į Vokietiją verslo reikalais?
Ne, ne kelyje. Namuose prie balto rojalio, - šypsosi. - Mano žmona - profesionali pianistė, todėl tokį daiktą turime. Esu sukūręs gal dešimtį dainų.
"X faktoriuje" dalyvauti žmona padrąsino?
Vaikai. Ir Samas iš "X faktoriaus". Išgirdau jo interviu per radiją prieš atranką Klaipėdoje - taip "užmotyvavo"... Galvoju - kodėl nepabandžius?
Kai pabandėte, ar likote patenkintas?
O taip! Po pasirodymo tiek dėmesio sulaukiau! Skambučių, žinučių... Labai smagu!
Artisto prigimtis...
Tikrai taip. Aš aktoriumi ir norėjau būti iš tikrųjų. Panevėžyje jaunimo teatre vaidinau, į aktorinį Vilniuje labai norėjau įstoti - po Švedo konservatorijos ten ir bandžiau patekti pirmiausiai. Bet nepriėmė kažkodėl. D. Tamulevičiūtė tada kursą rinko, neįtikau. Tuomet Vilniuje stojau į saksofono specialybę - irgi nepriėmė. Tuomet jau į Klaipėdą. Čia perėjau kiaurai.
Studijos Klaipėdoje nenuvylė?
(Pauzė) Kaip čia pasakius... Tos specialybės - saksofono - mažokai buvo. Visokių šalutinių dalykų - per daug. Žodžiu, visko po truputį, bet nieko rimtai. Taip mokydamasis galiausiai išeini beveik be specialybės...
Ko pats norėtumėte išmokti, ką dar norėtumėte išbandyti?
Esu baigęs masažavimo kursus, tai jeigu automobilių verslas nebesiseks, turėsiu atsarginį variantą, - šypsosi. - Kol kas tik namiškius masažuoju, turiu specialią kėdę, visi lieka labai patenkinti mano paslaugomis.
Gal jūs dar ir mezgate bei siuvinėjate?
Šito tai jau ne, - juokiasi. - Verčiau jau šachmatais pažaidžiu. Senelis išmokė. Kai jam buvo 90 metų, žaisdavom kartu. Tokio amžiaus visiškai šviesaus proto buvo.
Kituose TV projektuose jau planuojate dalyvauti?
Kol kas esu susikoncentravęs į "X faktorių", apie kitką negalvoju. Pasirodymai scenoje - labai rimtas darbas, į tai negalima žiūrėti pro pirštus. Čia ne šiaip sau išeiti prieš publiką ir pakvailioti. Aš ir saksofoną iš dėklo išsitraukiau - dabar pirštus miklinu. Ogi šimtą metų jį buvau pamiršęs...
Konkurenciją jaučiate?
Yra šiokia tokia, bet apskritai labai visi draugiški. Smagu būti tarp jaunimo - ir pats toks pat jautiesi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą