Marijus Mikutavičius: "Sunku lažintis dėl katės maiše"

Respublika.lt

2011-06-30 15:03

Marijus Mikutavičius (40) neabejotinai bus vienas populiariausių šiųmečio krepšinio čempionato veidų ir balsų. Jį girdėsime kaskart, kai skambės specialiai krepšinio čempionatui sukurtas himnas, jį atpažinsime vaizdo klipe skambant angliškajam himno variantui "Celebrate Basketball". Sekmadieniais Marijonas veda naują laidą apie krepšinį "Oranžinė manija", nors futbolas jam - svarbiau už krepšinį. Kaip ir bandelė su pienu per varžybas geriau už keptą duoną prie alaus.

- Ką žiūrėti jums įdomiau: krepšinį ar futbolą?

- Azartas atsiranda, kai žaidžia mano mėgstama komanda, ir bėda ta, kad aš nesergu nei už "Žalgirį", nei už "Lietuvos rytą". Man tas pats, kuri komanda laimės. Žinoma, kai žaidžia rinktinė, tu natūraliai sergi už savo šalį, už Lietuvą, ir tada emocijos yra visai kitokios. Rinktinės žaidimas man reiškia daugiau nei klubinis krepšinis. O va futbolo varžybas galiu žiūrėti ir kai žaidžia rinktinės, ir kai klubai, ir kai jose nedalyvauja nė vienas lietuvis - nes man įdomus pats žaidimas.

- Kaip manote, kodėl Lietuvoje iš visų sporto rūšių įsitvirtino būtent krepšinis?

- Matyt, mūsų klimatas tinka, nes pas mus auga aukšti žmonės. Kai prasidėjo didelės batalijos tarp Kauno "Žalgirio" ir Maskvos CSK ir viena maža šalis žaidė, galima sakyti, su visa Tarybų Sąjunga, krepšinis sutapo su nacionalinėmis nuotaikomis. Visai tautai tai buvo mažas pasipriešinimas krepšinio aikštelėje. Dar buvo Marčiulionis, Sabonis, Kurtinaitis, kurie yra ne tik geri sportininkai, bet ir stiprios asmenybės ir išlaikė susidomėjimą krepšiniu. Kitos sporto šakos gali keikti krepšinį, bet, reikia pripažinti, kad jis vis tiek dovanoja Lietuvai vienas įspūdingiausių pergalių. Nori nenori turi krepšinį mėgti ir bent jau pripažinti, kad tai yra nacionalinis sportas.

- Ką manote apie krepšinio čempionato himno angliškos versijos vaizdo klipą?

- Jis man yra žiauriai gaivus. Pati daina turi nemažai klišių, naudojamų tokio žanro kūriniuose. O klipas kur kas novatoriškesnis, nes buvo atsisakyta rodyti vien tik sporto motyvus, efektingus dėjimus į krepšį, sirgalius... Buvo pereita prie paprasto žmogus, ar tai būtų koks tekintojas gamykloje, ar mašinų meistriukai kokiuose geležiniuose garažuose. Ir man dėl to klipas darosi labai mielas, žmogiškas. Nes tu supranti, kad žaidimas nėra tiktai salės ir kažkokios didelės pergalės, kad žaidimas čempionato metu realiai vyksta kiekvienoje šeimoje.

- Kurie klipo personažai jums - simpatiškiausi?

- Tas bičas su krepšinio kamuoliu ant galvos. Ir aš žiauriai myliu tą vietą, kur pabaigoj, kai tas motociklo vežimėlis kresteli, jis pradeda juoktis. Man ši vieta labai natūrali ir graži. Žinoma, girdėjau nuomonių, kad nereikėjo rodyti tų garažų, kad tai dvelkia Rytų Europa... Taip, po velniais, jie tuo ir dvelkia. Bet, man atrodo, yra gražu parodyti paprastus savo šalies dalykus be reikalo nesipūsdamas. Man ta natūrali saviironija visada atrodė gražesnė nei koks viešųjų ryšių mėšlas.

- Ką manote apie sportui visiškai abejingus vyrus?

- Yra tokių. Manau, tam tikruose sluoksniuose net yra madinga nesidomėti sportu. Sportas turi labai stiprų masiškumo elementą, tu tampi mase, kai sergi už savo komandą. Ir, žinoma, visada atsiranda tokių snobiškų šiknių, kurie nenori būti tos masės dalis ir laiko save šiek tiek protingesniais. Bet aš nemanau, kad jie nuo to tampa mažiau vyriški. Vyras, kuris nesidomi sportu, man atrodo visai normaliai. Kur kas keisčiau, kai vyras, pavyzdžiui, siuvinėja ar mezga vąšeliu.

- Nesu mačiusi jūsų kokioje kulinarinėje laidoje, besidalijančio firminiais patiekalų receptais...

- Jo, aš stengiuosi į tokias laidas neiti...

- Ar mokate pagaminti ką skanaus?

- Aš gerai troškinu troškinius, čanachus, galiu visai neblogai ištroškinti mėsą ir paruošti bulves, žuvį, - tuos paprastus dalykus. Okei, moku išvirti ir cepelinus, tik niekada jų nedarau, nes žiauriai tingiu. Bet pasidaryti valgyti žemiausiu lygiu sugebu.

- O koks yra aukščiausias?

- Turiu tokių draugų, kurie, o Viešpatie... Jie ten pradeda su visokiais šafranais, marcipanais, kažkokiais kaparėliais... Tai mano maistas, palyginti, yra prasčiokiškas. Kaimietiškas visiškai. Mandrybių nemoku, bet paruošti paprastą skanią vakarienę galiu.

- Ko visiškai nevalgote?

- Dviejų dalykų: majonezo ir kiaušinių. O kiaušiniai su majonezu yra dvigubas blogis. Jie jau atskirai yra pragaras, o kai sueina kartu, tai yra visiškas armagedonas!

- Kaip sukatės per Velykas?

- Išeinu iš namų. Stengiuosi nebūti niekur. Vaikystėje labai ilgai buvau kankinamas kiaušiniais. (Šypsosi.)

- Koks maistas einamiausias stebint sporto varžybas?

- Ne, aš nepriklausau tam žmonių tipui, kurie valgo kepintą duoną su alum. Nemėgstu duonos ir nelabai mėgstu alų. Dėl to mieliau žiūrėčiau varžybas turėdamas pieno stiklinę vienoje rankoje ir bandelę kitoje. Jei kurčiau reklamas ir pieščiau tipišką krepšinio sirgalių, tai jis atrodytų juokingai ir vaikiškai, būtų toks putlus berniokas, apsibarstęs trupiniais... Visiškai nepanašus į tą karžygį su alaus bokalu.

- Kaip moterims gyventi šalia krepšinio aistruolių per krepšinio čempionatą? Susirinkti vaikus ir važiuoti pas mamą?

- Taip pat, kaip ir vyrai ištisus metus gyvena šalia moteriškių, kurios yra aistringos serialo "Moterys meluoja geriau" fanatės, - kentėti, aišku. Ką dabar daryti... Jūs serialą žiūrite ištisus metus, o mes krepšinį - tik mėnesį.

- Koks paplūdimys malonesnis: lietuviškas ar iš "Bounty" reklamos?

- Nesu didelis paplūdimių mėgėjas. Man nepatinka, kai labai karšta, nemėgstu degintis. Nesvaigstu dėl kokių Karibų jūros baseino vaizdų. Man tas pats. Gali tų paplūdimių ir iš viso nebūti.

- Kiek jums aktualus sveikas gyvenimo būdas?

- Aš kitokio auklėjimo. Nesiruošiu gyventi pagal kažkokią madą. Ir man aiškinimas, kad dabar visi turime nustoti rūkyti, pradėti bėgioti ir misti kažkokiais daigintais miežiais, maudytis jūroje sausio mėnesį, yra visiška nesąmonė. Niekada netikėjau žmogaus ambicija nugyventi ilgą gyvenimą, vaidinti laimingą, juoktis, vaikščioti į visokias kvailas terapijas... Aš esu šalininkas tokio gyvenimo būdo, kai degi skaisčiai, kaitriai ir greitai, užuot šūdą malęs, rusenęs ir įsivaizdavęs, kad tau priklauso gyventi 100 metų. Nemanau, kad mums tiek priklauso. Tiesą sakant, net manau, kad daugelis mūsų gyvena per ilgai. Ir šiaip man nepatinka tas fašizmas, su kuriuo sveiko gyvenimo būdo atstovai teigia, kad maistas blogas ir taip toliau. Kai pagalvoji, kad žmonės visą savo gyvenimą nugyveno pamaitindami šeimą keliomis sukirmijusiomis bulvėmis ir nieko nekeikdami, tai dabar man tas vajus dėl sveiko maisto... Vajus dėl sveiko maisto yra nesveikas. Tai yra absoliutus žmonijos išpindėjimas ir išpuikimas. Daugiau nieko.

- Kada pasirodys naujas jūsų albumas?

- Kuriu po truputį kas dieną, bet mano gyvenimas tuo ir nuostabus, kad niekada neturėjau ypatingo režimo ir planų tais metais padaryti tą, kitais - aną. Kaip išeina, taip. Juolab kad dabar ir tas pats žodis "albumas" šiek tiek praradęs prasmę. Nebėra įvykio. Albumas nustojo būti gražiu daiktu. Nes pakanka vienam žmogui jį nusipirkti ir tą patį vakarą jis įvairiausiais pavidalais yra išnešiojamas, išdraskomas. Tai kam tau dėti, kurti, modeliuoti kažkokį produktą? Gali iškart paleisti jį draiskalais. Įrašai dainą, neši į radijo stotį arba paleidi internete, ir ji gyvuoja...