NATO šalims nepavyko susitarti dėl bendro veiksmų plano, jei Rusija užpultų

(4)

NATO gynybos ministrai nesugebėjo susitarti dėl pirmojo nuo Šaltojo karo laikų veiksmų plano, jei Rusija užpultų, praneša "Reuters". Vienas iš leidinio kalbintų diplomatų apkaltino Turkiją žlugdant susitarimus. 

Aljanso šalių atstovų susitikimas vyko Briuselyje.

Pasak šaltinio, Ankara nesutiko patvirtinti kai kurių dokumento formuluočių, taip pat ir dėl Kipro (Turkija yra okupavusi trečdalį pusiasalio).

Turkijos diplomatinė atstovybė prie NATO pareiškė, kad būtų nekorektiška komentuoti įslaptintą dokumentą. "Vyksta įprastas sąjungininkų konsultacijų ir vertinimų procesas", - teigė ji.

Agentūros "Reuters" kalbintas JAV pareigūnas patvirtino, kad dokumentas nebuvo oficialiai patvirtintas, tačiau išreiškė viltį, kad dėl jo bus susitarta iki liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. 

Organizatorių nuotr.

Planas Rusijos puolimo atveju - tai tūkstančio puslapių dokumentas, kuriame išdėstyti veiksmai, kurių būtų imamasi, jei tektų gintis nuo Rusijos puolimo.

Priemonės apims ir karių pastiprinimą, ir logistiką, o jų įgyvendinimas gali užtrukti kelerius metus. 

"Sąjungininkai tiksliai žinos, kokių pajėgų ir pajėgumų reikia, kur, ką ir kaip dislokuoti", - sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), komentuodamas dokumentų, kuriais pirmą kartą nuo SSRS žlugimo konkrečių regionų gynybai bus skiriamos aljanso divizijos ir brigados, rengimą.

Rusijai užgrobus Krymą, Aljansas padidino savo greitojo reagavimo pajėgų dydį, 2022 m. padidindamas jas beveik aštuonis kartus - nuo 40 000 iki 300 000.

Daugianacionaliniai batalionai pirmiausia atsirado trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, vėliau Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, išaugęs į didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, verčia NATO generolus ruoštis iš esmės kitokio masto karui nei operacijos Afganistane ir Irake, kuriose dalyvavo NATO pajėgos.

Sakydamas kalbą SPIEF plenarinėje sesijoje prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino NATO šalims smogti į jų teritorijas, jei Vakarų valstybės sutiks tiekti Ukrainai naikintuvus F-16 ir dislokuoti juos savo bazėse.

"Jei jie (F-16) bus dislokuoti oro bazėse už Ukrainos ribų ir naudojami kovinėse operacijose, Rusija pamatys, kaip ir kur mes galime smogti toms priemonėms, kurios naudojamos kovinėse operacijose prieš mus", - sakė V. Putinas.

Organizatorių nuotr.

YouTube ekrano nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder