Tačiau du Lietuvos mokslininkai pristatė nanotechnologinius sprendimus, skirtus vėžio diagnostikai ir terapijai. Jie pagerintų ankstyvą ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimą bei gydymą.
Būtina naujovė
Vieną iš šiųmetinių mokslo premijų gavo prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis ir dr. Vitalijus Karabanovas, kurių darbų cikle darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai, skirti vėžio diagnostikai ir terapijai.
Darbų ciklo anotacijoje teigiama, kad šie sprendimai pagerina ankstyvą ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimą bei gydymą. Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai - naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją.
Nanomedicina leidžia sukurti inovatyvius nanodarinius, įgalinančius skirtingų metodų panaudojimą ligos diagnozei ir gydymui. Tokia strategija suteikia galimybę nuolat stebėti ligos eigą ir personalizuoti gydymo procesą.
Mokslinių tyrimų rezultatų diegimas į klinikinę praktiką būtinas, siekiant didesnio terapinio efektyvumo ir pacientų išgijimo, naujos kartos nanotechnologinių priešvėžinių vaistų ir metodų taikymo.
Teks ilgokai palaukti
Jei toks metodas pagerina vėžio diagnostiką ir gydymą, gal jis jau taikomas ir praktikoje tiriant ar gydant pacientus? Deja, ne.
„Praktikoje tai bus pradėta taikyti tik maždaug po 100 metų. Mokslininkai dažnai kažką išranda, tačiau išradimą paversti technologijomis labai ilgai užtrunka, nes reikia visokiausių tyrimų, daugybės pinigų.
Bet kokio naujo vaisto įvedimas kainuoja apie 3 mlrd. eurų. Tai kaip jūs galvojate, kas tiek pinigų skirs? Dabar mes vėžio gydymui naudojame vaistus, patvirtintus 1952 m.", - „Vakaro žinioms" dėstė prof. R.Rotomskis.
Dabartiniai metodai - su trūkumais
Pasak jo, onkologinių susirgimų daugiaveidiškumas, imuninės sistemos nesugebėjimas sukontroliuoti ligos bei greitai įgyjamas atsparumas gydymui apsunkina sėkmingą kovą su vėžiu.
Vieni iš pagrindinių šiuolaikinės onkologijos iššūkių - ankstyvosios diagnostikos ir efektyvių gydymo metodų stoka. Šiuo metu klinikoje naudojami chemoterapiniai vaistai neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, o spindulinė terapija, nors ir veiksminga, dažnai pažeidžia ir aplinkinius sveikus audinius.
Chirurginis gydymas taip pat sudėtingas, ypač kai navikas yra arti gyvybiškai svarbių ar pažeidimams jautrių vietų. Todėl mokslininkų, onkologų ir kitų sričių specialistų tyrimų objektu ir toliau išlieka naujų veiksmingų priešvėžinių vaistų bei metodų paieška.
Todėl R.Rotomskis su kolega V.Karabanovu keliolika metų atlieka mokslinius tyrimus, susijusius su nanotechnologijomis.
Anot R.Rotomskio, nanodalelės gali padėti išspręsti daugelį gydytojams kylančių vėžio diagnostikos ir terapijos problemų. Ciklo metu 2010-2014 m. sukurti nanotechnologiniai sprendimai, skirti navikų diagnostikai ir terapijai.
„Per pastaruosius 15 metų autorių kolektyvas plėtojo kvantinių taškų, aukso nanoklasterių, magnetinių nanodalelių ir „aukštynkeičių nanodalelių tyrimus, sukurdami pirmąsias Lietuvoje ir vienas pirmųjų pasaulyje pilnai funkcionuojančias teranostines platformas", - teigiama darbų ciklo aprašyme.
Tuo pačiu ir gydytų
„Vakaro žinios" R.Rotomskio paprašė paprasčiau paaiškinti, kaip veiktų jo ir kolegos išradimai.
Pasirodo, į vieną nanodalelę būtų galima sujungti ir gydymą, ir diagnostiką. Šnekant nemoksliškai, skystis su nanodalelėmis švirkštu būtų sušvirkštas į vietą, kurioje, įtariama, gali būti navikas.
Nanodalelių pagalba audinys nusidažo tam tikromis spalvomis, kurios rodo, ar yra vėžys. Jos taip pat ir naikina naviką. Tiesa, moksliniai tyrimai kol kas atlikti tik su pelėmis. O norint, kad išradimą būtų galima taikyti medicinoje, reikia dar daugybės tyrimų.
Pavyzdžiui, kad ir tiriant, ar nanodalelių taikymas žmogaus organizmui nesukeltų rimtų pašalinių poveikių, ar nekenkia genetikai.
„Mes pirmiausiai išauginame vėžines ląsteles. Vienas - labai piktas, vienas - vidutiniškas ir vienas - labai lengvas, kurios gydomos ir kitais metodais.
Tada tas vėžines ląsteles padedame po mikroskopu ir pridedame nanodalelių. Ir žiūrime, ar jos susikaupia vėžinėse ląstelėse ir ar daro joms poveikį. Kuo nanodalelės yra gerai, tai kad jas apšvietus jos užmuša tik vėžines ląsteles, o sveikas palieka.
Ant nanodalelės galima kelis žymenis prikabinti ir tada ją galima ir optiškai pamatyti, ir magnetinio rezonanso būdu, ir kompiuteriniu tomografu.
Visi šie būdai skiriasi: vienų skiriamoji geba geresnė, kitų kontrastas geresnis tarp sveiko ir vėžinio audinio. Jei tik pamatai, kad reikalai blogi, išoriškai gali padidinti magnetinį lauką, į kurį magnetinė nanodalelė įdėta. Ji įkaista ir sunaikina naviką ten, kur jį pamatei.
Tai apsaugo nuo pašalinių neigiamų poveikių, nes kitais būdais gydant plaukai slenka, žmonės vemia ir t.t. Šiuo metu dar dirbame su pelėmis - vyksta dar viena tikrinimo stadija. Įskiepijame pelytei karcinomą ir išauginame naviką. Po to į pelytės uodegos veną įleidžiame nanodalelių ir šviečiame į naviką, žiūrėdami, ar jis mažėja, ar ne", - aiškino mokslininkas.
Nuskambėjo ir užsienyje
Visi tyrimai buvo atlikti Lietuvoje, plėtojant skirtingas tyrimų kryptis ir bendradarbiaujant su Lietuvos Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro, Gyvybės mokslų centro, Chemijos fakulteto, Medicinos fakulteto, Valstybinio patologijos centro, Fizinių ir technologijos mokslo tyrimų centro, Inovatyvios medicinos centro, Kanados INRS instituto, Latvijos universiteto ir Taivano Nacionalinio universiteto, mokslininkais. Tyrimų medžiaga pristatyta tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą