Rastas būdas sulėtinti senėjimą

Mokslininkai išanalizavo trijų kartų duomenis, norėdami suprasti, ar lavinimosi veiksnys gali daryti įtaką gyvenimo trukmei ir senėjimo greičiui.

Rezultatai rodo, kad net tarp vienos šeimos narių aukštesnis išsilavinimas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu.

Išsilavinimo ir gyvenimo trukmės tarpusavio ryšys buvo minimas ir ankstesniuose tyrimuose, bet iki šiol nepatvirtintas: yra neaišku, kaip tai vyksta ir ar išsimokslinimo populiarinimas prisidės prie ilgaamžiškumo.

Naujajame darbe autoriai naudojo Fremingemo tyrimo, kurio tema yra ligų išsivystymo dėsningumai šeimose, 3101 dalyvio duomenis. Informacija yra renkama nuo 1948 metų: taip mokslininkams pavyko stebėti tris žmonių kartas, susijusias giminystės ryšiais. Tai padėjo atmesti genetinio ir socialinio paveldimumo veiksnius ir patikrinti tik hipotezę apie išsilavinimo įtaką senėjimo greičiui ir mirties rizikai.

Specialistai išanalizavo tėvų ir vaikų, taip pat brolių ir seserų išsilavinimo skirtumus, naudodami vadinamąjį epigenetinį laikrodį išmatavo jų biologinį amžių ir senėjimo greitį. Rezultatai rodo, kad dveji papildomo mokymosi metai 2-3 proc. sulėtindavo senėjimo greitį ir 10 proc. sumažindavo mirties riziką.

„Mes nustatėme, kad tarp labiau išsilavinusių žmonių yra mažiau paplitusios ligos, susijusios su senėjimu, ir jos prasideda vėlesniame amžiuje. Aukštasis išsilavinimas lėtina senėjimo greitį ir prisideda prie ilgaamžiškumo", - daro išvadą tyrimo autoriai.