Tikėtina, pavasarį žvejus Baltijos jūroje jau stebės dronai
Apie žvejybos Baltijos jūroje kontrolės aktualijas kalbiname Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktorių Aleną Bulauskį.
Kaip vieną iš problemų jis įvardijo tai, kad žvejams mėgėjams liko mažiau veiklos jūroje, nebėra ką žvejoti. Jie sako prarandantys žvejybos jūroje įgūdžius, kurie reikalingi tarptautiniuose turnyruose vykdant konkursinę žvejybą.
Kokio pasiruošimo reikia kontrolės pareigūnams, norintiems dirbti su dronais?
Jie jau gavo Lietuvos bepiločių orlaivių pilotavimo licencijas. Pagal taisykles reikalaujama surinkti tam tikrą praktinio skraidymo valandų skaičių.
Patvirtinome naudojimo taisykles, kuriomis turės vadovauti kontrolės pareigūnai. Jose numatyta, kur bus vykdoma kontrolė, kokiais atstumais, koks saugumas ir t. t.
Šiek tiek vėluojame, bet baigę praktinius mokymus tikimės pavasarį pradėti vykdyti kontrolę dronais.
Mes nekalbame apie dronus, kurie yra prekybos centruose. Mūsų dronai yra nepigi kontrolės priemonė, jų įranga brangi, todėl reikia tinkamai pasiruošti juos naudoti, išnagrinėti teisės aktus, kur juos galima naudoti, kur reikia suderinti skrydžių planus ir t. t.
Mūsų dronai gana dideli, jie gali nuskristi nemažą atstumą ir stebėti iš gana didelio aukščio. Iš pradžių pabandysime dirbti su dviem.
Manome, kad naudojant dronus kontrolė bus operatyvesnė. Matysime, ar dronų rezultatai bus geri, tada spręsime, ar verta plėtoti tokią kontrolės priemonę, ar pakaks mums ir tų dviejų.
Žvejai verslininkai piktinasi, kad jie yra labai kontroliuojami, o žvejai mėgėjai - ne. Esą pastarieji lašišų sugauna netgi daugiau nei žvejai verslininkai. Ar tai tiesa?
Mes nei žvejų mėgėjų, nei verslininkų daugiau nei reikia nekontroliuojame. Tiesiog vykdome kontrolę pagal savo planus ir matomas rizikas.
Žvejai mėgėjai piktinasi žvejais verslininkais, nors šių sugavimai yra labai maži.
Pastarųjų kelerių metų statistika rodo, kad verslininkai per metus sugauna nuo kelių iki keliolikos lašišų vienetų. Tuo tarpu mėgėjai 2020 metais pagavo 700 vienetų, 2021 m. - 300 vienetų.
Po draudimo gaudyti lašišas ir jų sugavimai sumažėjo, bet vis tiek mėgėjai per metus pagauna nuo keliasdešimt iki 100 vienetų lašišų.
Paprastai piktinasi tie žmonės, kurie užsiima kažkuo neteisėtu. Čia kaip važiavimas viešuoju transportu su bilietėliu ar be jo. Jeigu turi, ramiai važiuoji, tavęs neerzina tikrinimai ir tu nieko nebijai, o jeigu neturi, nemėgsti kontrolės.
Kaip sekėsi kontroliuoti žvejus mėgėjus šiemet nuo sausio 1 d. pradėjus naudoti aplikaciją „E laimikis“?
„E laimikis“ - tikrai labai geras kontrolės įrankis, interaktyvus. Pagal jo duomenis mes galime orientuotis, kada, kur, kas žvejoja, surenkame statistinius duomenis apie sugavimus, apie žuvų dydžius, svorius ir rūšis.
Pačioje pradžioje buvo šiokių tokių problemų kai kuriose internetinėse parduotuvėse, kurį laiką buvo sutrikimų, žvejai tai pastebėjo ir pranešė mums. Bet šis įrankis pasitvirtino ir daugelis žvejų jį naudoja.
Aišku, yra ir juo nepatenkintų, manančių, kad šis įrankis neturėtų būti naudojamas. Bet nuo 2028 metų ši programėlė arba toks duomenų surinkimo būdas bus privalomas visoje Europos Sąjungoje (ES).
Nėra taip, kad mes tai sugalvojome, norime apkrauti žvejus ir apsunkinti jų gyvenimą.
Kita vertus, dalis sąmoningų žvejų mėgėjų supranta, kad norint išsaugoti ir apskaityti išteklius, juos įvertinti ir žinoti jų būklę reikalingi duomenys.
Jie surenkami naudojantis šia programėle.
Gal ir netiesiogine prasme, bet šiokios tokios naudos yra ir patiems žvejams.
Duomenys bus siunčiami centralizuotai Europos Komisijai, juos vertins mokslininkai, kurie apibūdins bendrą tam tikrų žuvų išteklių vaizdą.
Kada bus reikalaujama priekrantės žvejams turėti elektroninius žvejybos žurnalus?
Baltijos jūros ir tolimųjų žvejybos rajonų žvejai jau seniai naudoja elektroninius žvejybos žurnalus ir jokių problemų neturi. Priekrantės žvejams dar palikta galimybė pildyti popierinius žurnalus.
Visoje ES visiems bus privalomi elektroniniai žurnalai nuo 2028 metų. Mes praktiškai esame tam pasiruošę, programinė įranga ir duomenų bazė veikia.
Dabar bandome šiek tiek atnaujinti, padaryti žvejams draugišką aplinką. Kol kas privalomais priekrantės žvejams elektroninių žurnalų nedarome, o kas nori, gali jau dabar bandytis.
Kai matysime, kad jau esame 100 proc. pasiruošę, suteikę visą informaciją, pravedę instruktažus, supažindinę žvejus, tada ir reikalausime turėti tokius žurnalus. O kol kas vyksta tik bandymai.
Kiek fizinių patikrinimų Baltijos jūroje jau atlikta šiemet?
Šiemet kol kas esame patikrinę apie 800 žvejų mėgėjų tiek jūroje, tiek krante. Per pastaruosius penkerius metus tiek jūroje, tiek krante per metus patikriname daugiau kaip 1000 žvejų, laivų jūroje - nuo keliasdešimt iki dviejų šimtų per metus. Tai priklauso ir nuo orų, nuo žvejybos sąlygų.
Ar, palyginti su ankstesniais metais, pažeidimų daugėja ar mažėja?
Galiu pasidžiaugti, kad žvejų mėgėjų bendruomenė sąmoningėja. Jie supranta, kad kontrolė yra jų pačių naudai. Kuo daugiau išteklių bus išsaugota, tuo daugiau galimybių jie turės žvejoti ateityje. Kartais patys žvejai praneša apie galimus brakonieriavimo atvejus.
Pažeidimų skaičius svyruoja. Nei jų pastebimai padaugėjo, nei sumažėjo. Priklauso tai ir nuo to, kaip pavyksta aptikti pažeidimus. Paprastai jie nebūna šiurkštūs.
Dažniausiai pasitaiko, kad būna pasibaigęs žvejo bilieto galiojimas arba jo neturi. Labai retai pasitaiko koks nors šiurkštesnis pažeidimas.
Kokius pažeidimus daro žvejai verslininkai?
Jie žino mūsų kontrolės metodus. Didžioji dalis kalbant apie didesnius laivus yra kontroliuojami pasitelkus informacines sistemas - vykdoma žvejybos stebėsena, pildomi elektroniniai žurnalai, stebima vaizdo kameromis. Ir jie šiurkščių pažeidimų nedaro: kartais būna nusitrynęs įrankių ženklinimas, jie būna nevisiškai teisingai pastatyti, naudojami ne tie įrankiai, kurie leistini. Ir žvejai verslininkai supranta, kad savo veiklą turi vykdyti atsakingai.
Ar sumažėjo darbo kontrolės pareigūnams, kai Baltijos jūroje buvo uždrausta menkių žvejyba?
Daug kas žvejybos kontrolę supranta kaip fizinių patikrinimų vykdymą, bet ji yra labai įvairiapusė. Mes turime daugybę įsipareigojimų ES, rengiami kontrolės teisės aktai, statistinė medžiaga ir t. t. Šiame darbe dalyvauja ir kontrolės pareigūnai. Dabar popierinio, elektroninio darbo dalis yra galbūt didesnė nei pačių fizinių patikrinimų.
Alenas Bulauskis: „Mes nei žvejų mėgėjų, nei verslininkų daugiau nei reikia nekontroliuojame.“
O jeigu yra koks nors draudimas, kontrolė kaip tik turi būti aktyvesnė, kad užtikrintų, jog jo būtų laikomasi ir nepiktnaudžiaujama.
Kita vertus, yra daugybė kitų žuvų rūšių, kurias žvejai gaudo, visus metus vyksta pelaginė didesnių laivų žvejyba, išskyrus kai kuriuos mėnesius, kai ji draudžiama.
Mes neapsiribojame tik žvejų mėgėjų ar priekrantės žvejų kontrole. Kontroliuojame ir didžiuosius laivus, ir tolimųjų jūrų laivus. Žvejybos kontrolė labai plati - nėra vien fiziniai išplaukimai ir laivelių dokumentų bei įrankių tikrinimas.
Noriu pasidžiaugti mūsų bendradarbiavimu su kolegomis iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, su kuriais vykdome bendras veiklas jūroje, darome jungtinius patikrinimus, kurie leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Kiek šiemet skirta finansinių baudų už žvejybos pažeidimus?
Kalbant apie mėgėjus, sėkmingi metai buvo, jei taip galima pasakyti. Kol kas buvo užfiksuoti tik keturi nežymūs pažeidimai. Iš viso skirta apie 200 eurų baudų. Jeigu pažeidimas būna mažareikšmis, pareigūnai tik įspėja. Mūsų tikslas nėra būtinai kažką bausti.
Dažnai mes įspėjame, paaiškiname, kad tai veiktų kaip prevencinė priemonė. Džiugu, kad pažeidimų nedaug, kad patys žvejai yra sąmoningesni. Metai dar nesibaigė. Nuo rudens iki Naujųjų metų žvejyba turėtų intensyvėti, mes toliau vykdysime kontrolę.
Koks šiemet buvo didžiausias pažeidimas, nustebinęs kontrolės pareigūnus?
Šiemet tokio nebuvo. Pernai vienas žvejas mėgėjas susimokėjo 600 eurų baudą, beveik 1000 eurų už žalą gamtai. Buvo konfiskuota jo žvejybos priemonė, kurios vertė - per 5 tūkst. eurų.
Turint omenyje visas išlaidas, jam viena lašiša kainavo apie 8 tūkst. eurų. Tikėtina, kad toks skaudus atvejis tapo informacine ir prevencine priemone kitiems žvejams.
Kiek Žuvininkystė tarnyba turi kontrolės pareigūnų, kurie kontroliuoja žvejus Baltijos jūroje?
Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriuje dirba iš viso 8 kontrolės pareigūnai. Dalis jų dirba biure su dokumentais, stebi laivus per nuotolį, atlieka statistinę analizę, dalyvauja įvairiuose susitikimuose.
Dronai, aplikacija, kitos technologijos, kurias mes pasitelkiame, palengvina mūsų darbą ir padeda kompensuoti žmogiškųjų resursų trūkumą.
Kontrolės pareigūnų galėtų būti daugiau, tada kontrolė būtų dar efektyvesnė, bet mes nesiskundžiame ir bandome naudotis inovatyviomis priemonėmis.
Ar davė rezultatų išankstinė priekrantės žvejybos registracija?
Priekrantės žvejai išplaukdami į jūrą turi pranešti, kokiame bare, kokia įmonė, kokią veiklą planuoja vykdyti, ar statyti įrankius, ar ištraukti, ar tikrinti, kokiu laiku, kiek planuojama užtrukti. Tai mums labai padeda atlikti kontrolę.
Galime konkrečiu atveju nusiųsti į vietą pareigūnus ir atlikti patikrinimą, nebereikia plaukioti su laivu ir ieškoti įrankių jūroje ar žvejų, vykdančių veiklą.
Dabar galime planuoti kontrolę ir paskirstyti žmogiškuosius išteklius taip, kad būtų maksimaliai išnaudojamos kontrolės galimybės.
Galima sakyti, kad žvejybos kontrolė jau yra gerokai pasikeitusi. Ar jau niekas nebeplaukioja ir nežiūri su žiūronais, ką daro žvejai?
Nuotolinėmis stebėjimo priemonėmis, turiu omenyje žiūronus, ir įprastomis priemonėmis vis dėlto naudojamasi. Nors ir retai, bet kartais pasitaiko, kad kažkas nepraneša, o veiklą vykdo.
Taip sakant, senų metodų irgi nepamiršome, nors informacinės technologijos labai gelbėja ir lengvina darbą. To tokio „aklesnio“ darbo plaukiojant ir ieškant su žiūronais kaip seniau gerokai sumažėjo.
Dabar plaukiama tikslingai, taupomi tiek žmogiškieji, tiek finansiniai resursai.
Ar pasitvirtino nuotolinio stebėjimo kameros laivuose?
Nuo 2028 metų nuotolinio stebėjimo kameras bus privalu turėti didiesiems laivams. Dėl mažųjų laivų dar vyksta diskusijos, ieškoma techninių sprendimų.
Turėjome bandomąjį kamerų Baltijos jūroje žvejojančiame laive projektą. Manome, kad galbūt nėra tikslinga ištisai stebėti kameromis. Dabar, kai uždrausta žvejoti menkes Baltijos jūroje, vyksta strimelių ir šprotų pelaginė žvejyba.
Ji yra gana „švari“. Vertinant tai, kiek laiko reikia sugaišti įrašams peržiūrėti, galbūt Baltijos jūroje ši priemonė nebūtų tokia efektyvi. Bet jeigu bus nuspręsta, kad visų šalių laivai Baltijos jūroje privalo turėti šias kontrolės priemones, teks tai padaryti ir Lietuvai.
Žvejų mėgėjų kontrolė Europos Sąjungoje ateityje bus griežtinama ir intensyvinama.
Planuojame šiemet įrengti stebėjimo kameras toli nuo Lietuvos, tolimuosiuose žūklės rajonuose, žvejojančiuose laivuose, kuriuose užtikrinti fizinę kontrolę yra sunkiau.
Juos kontroliuoja tarptautinė inspekcija, per jungtines misijas juos tikrina įvairių ES šalių kontrolės pareigūnai.
Juose didelė rūšinė sudėtis, įvairūs priegaudos mechanizmai su galimais priegaudos procentais. Manome, kad juose kameros kaip kontrolė įrankis bus aktyviau naudojamos. Žiūrėsime. Bet ateityje visi tolimųjų žūklės rajonų laivai privalės turėti nuotolinio stebėjimo kameras.
Ar planuojate įsigyti dar kokių nors naujų priemonių kontrolei užtikrinti?
Šiandien mes užtektinai esame apsirūpinę kontrolės priemonėmis, jas tobuliname ir stengiamės maksimaliai išnaudoti.
Kokias problemas pastebite vykdydami kontrolę?
Stebėsena vyksta visą parą ištisus metus. Įvedus įvairius draudimus, labai sumažėjo rūšinė žuvų, kurias gali sugauti žvejai, įvairovė. Stambesnių žuvų žvejyba, kuri buvo vykdoma seniau, pavyzdžiui, lašišų, šlakių, gerokai apribota. Žvejams mėgėjams nebėra tiek veiklos Baltijos jūroje.
Dabar daugiau gaudoma nuo kranto, vyksta pasyvesnė žvejyba. Įmonių, kurios stato pramoginius laivelius ar užsiima žvejų mėgėjų plukdymu į jūrą, verslui tie draudimai ir apribojimai turi didelės įtakos.
Jas ir žvejus mėgėjus galima užjausti. Belieka tikėtis, kad tie draudimai leis ištekliams atsikurti, draudimai bus panaikinti ir tada mėgėjiška žvejyba suklestės.
Nuo kada pradėti kontroliuoti žvejai mėgėjai?
Bendrai ES intensyviai jūrinė žvejų mėgėjų kontrolė nebuvo vykdoma, kai kur visai jos nebuvo. Žvejų mėgėjų kontrolę Žuvininkystės tarnyba vykdo gana seniai, galbūt iki dešimt metų.
Mes turime pakankamai įdirbio ir patirties. Tarptautinių susitikimų metu mūsų žvejų mėgėjų kontrolė pristatoma kaip pavyzdinė, mūsų klausiama patarimo.
Bet per pastaruosius trejus metus pradėta labai akcentuoti žvejų mėgėjų kontrolė visoje ES. Praktika rodo, kad ateityje ji bus griežtinama ir intensyvinama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą