Prokuroras: Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimą užsakė Rusijos GRU

Tyrimas baigtas dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, turto sunaikinimo ar sugadinimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno teigimu, partizano paminklo išniekinimu šiemet sausį kaltinami trys užsienio piliečiai – du Estijos ir Rusijos pilietybes turintys asmenys bei Rusijos pilietis, gimę 1982, 1987 ir 2005 metais.

Visi jie gyvena Taline. Anot prokuroro, įtariamuosius sulaikė Estijos pareigūnai, šiuo metu jie suimti laikomi Lietuvoje.

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie asmenys, veikdami organizuotoje grupėje, bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai GRU, siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje“, – per spaudos konferenciją sakė prokuroras.

Anot R. Bradūno, vienas asmuo iš dalies pripažįsta kaltę, kiti du ją neigia.

Prieš įvykdydami nusikaltimą, jie atliko žvalgybą.

„Tai tikrai nebuvo stichiškai kilęs ir realizuotas nusikalstamas. Veiksmas buvo planuotas, kadangi pradžioje buvo atlikta įžvalga, stebėsena, identifikavimas atskirų objektų ir pasirinktas šis“, – tvirtino pareigūnas.

Jo duomenimis, kaltinamiesiems pasiūlytas atlygis už nusikaltimo įvykdymą.

Kaip rašė BNS, praėjusių metų sausį Varėnos rajone, Merkinėje, dažais buvo aplietas paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui, Alytaus policija tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Apie įvykį policijai pranešė Merkinės krašto muziejaus direktorius.

Šis ir dar vienas A. Ramanausko-Vanago paminklas Lazdijų rajone, Bielėnuose, taip pat buvo aplieti dažais 2023-iųjų gegužę, policija įtariamųjų dėl šių įvykių nebuvo nustačiusi.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pernai kovą sakė, kad išpuoliai prieš Lietuvos valstybingumo simbolius – vėliavas, paminklus – planuojami ir koordinuojami ne Lietuvoje ir tokie įvykiai gali kartotis.

A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą 1945 metais įsijungęs į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir tapęs vienu iškiliausių partizanų vadų.

1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, o 1957 metais po žiaurių kankinimų Vilniuje sušaudytas.