Kam naudingi mitai apie uosto plėtrą?

Tęsinys. Pradžia čia

MITAS Nr. 6

Pastačius išorinį uostą iškils grėsmė Klaipėdos paplūdimiams.

Mes ne kartą aiškinome visiems, kurie iš tikrųjų domisi realia situacija, kad pietinis molas šiandien yra kertinis akmuo, laikantis visą Kuršių neriją. Pietinis molas leidžia sulaikyti smėlio slinkimą, vadinamąją litodinamiką. Kuršių Nerijos krantas, stebint per paskutinius keliasdešimt metų, ne tik kad nesiaurėja, bet netgi dalinai plečiasi.

Šiandien visoje Baltijos jūros pakrantės zonoje yra matomi tam tikri vandens lygio svyravimai ir jie iš tikrųjų labai smarkiai veikia kranto linijos konstrukciją.

Reikia mokytis iš skaudžių praeities klaidų. Rekonstruojant Palangos jūros tiltą, buvo paliesti šimtmečius čia tarp polių išgulėję akmenys. Kai akmenų trumpam neliko, visi pajuto, kaip per trumpą laiką pasikeitė Palangos paplūdimiai. Kai akmenys buvo grąžinti į savo vietas, toje dalyje viskas susitvarkė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus

Po Anatolijaus uragano buvo išardyta Šventosios uosto pietinio molo polių konstrukcija. 1922-1927 metais inžinierius Jonas Šimeliūnas aprašė savo klaidas, kad ateityje kiti jų nekartotų. Jo užrašuose buvo pažymėta, kad smėlio sankaupos ties pietiniu Šventosios uosto molu kaupdavosi ir jos buvo vežamos į pliažus ir smėliu būdavo papildomi paplūdimiai.

Šiandien Uosto direkcija priversta dalį grunto išpilti ties Melnrage ir Giruliais. Tai yra geriau nei nieko nedaryti. Bet šių priemonių tikrai nepakanka. Statant išorinį uostą galima bangolaužį konfigūruoti taip, kad hidrodinaminiai jūros bangų smūgiai nepaveiktų kranto linijos. Arba paveiktų minimaliai ir būtų "gesinami" iš toliau.

Su ekscelencija Valdu Adamkumi viešėjome Portugalijoje. Skrisdami lėktuvu nedideliame aukštyje, apžiūrėjome pakrantę ir matėme, kaip Atlanto vandenyno kranto linijoje ties Portugalija yra sėkmingai suvaldomi litodinaminiai procesai.

Visus galiu labai atsakingai nuraminti - pastačius išorinį jūrų uostą jokia grėsmė Klaipėdos paplūdimiams tikrai neiškils. Būtina įvertinti kranto liniją iki pasienio su Latvija ir taikyti atitinkamas priemones.

Pasaulyje yra labai daug gerų pavyzdžių. Kaip apsaugoti paplūdimius, mes žinome. Tik tam reikalingi valstybės sprendimai.

MITAS Nr. 7

Klaipėdos uostas dirba neefektyviai.

Mes per paskutinius 4 metus taip "neefektyviai" darbuojamės, kad tapome Baltijos jūros uostų krovos lyderiais. Beje, pirmą kartą uosto istorijoje.

Žmonės sugalvoja įvairių mitų, įvairių istorijų. Bet realybė kitokia.

Praėjusiais metais Klaipėdos krovos kompanijų pastangomis, į Lietuvą semtis patirties buvo atvykusi Vokietijos uostų vadovų delegacija. Prieš 15 metų apie tokį įvykį negalėjome net svajoti.

Kodėl kai kam atrodo, kad uostas dirba neefektyviai? Žmonėms susidaro iliuzija, kad uoste nebėra laivų tiek, kiek buvo prieš 30-40 metų.

Tokios prabangos, kai laivai vienas šalia kito daužosi susigrūdę keliais bortais, šiandien pasaulis sau leisti nebegali.

Laivo aptarnavimo greitis uoste yra vienas iš geriausių rodiklių, kad mūsų uoste veikiančios technologijos yra pasaulinio lygio.

Reklamuodami Klaipėdos jūrų uostą, mes sakome, jeigu jūs norite pamatyti vieną moderniausių uostų pasaulyje, atvažiuokite į Klaipėdą ir jūs visa tai pamatysite.

Statistika rodo, kad mes esame lyderiai, todėl kalbėti, kad dirbame neefektyviai, nerimta ir neatsakinga.

MITAS Nr. 8

Klaipėdos uostas - nešvariausias Europoje.

Tai dar vienas mitas.

Klaipėdos uostas yra labai inovatyvus. Mes kiekvienais metais diegiame vis naujesnes technologijas.

Daug dėmesio skiriama ir nemažai investuojama ir į ekologiją.

Galima pasidžiaugti - viena iš uosto kompanijų yra sukūrusi elektrolokomotyvą.

Tas pavyzdys yra ne vienetinis. Mes turime ir naujos kategorijos kranus, kurie nebeskleidžia garso, vibracijų, kurie naudoja regeneracinę energiją.

Uostų ekologinė aplinka yra vertinama pagal esminį faktorių, tai yra kiek krovinių yra atvežama geležinkeliu ir autotransportu.

Šioje vietoje galime drąsiai pasigirti. Klaipėdos uostas pagal šį faktorių yra vienas ekologiškiausių.

Pavyzdžiui, Hamburgo uoste apie 75 procentai krovinių yra pervežami autotransportu. Galima tik įsivaizduoti, ką tai reiškia, kai uosto metinė krova 130 milijonų tonų.

Didžiąją dalį mūsų uosto krovinių perveža mūsų partneris "Lietuvos geležinkeliai".

Drąsiai galima teigti, kad mes esame vienas švariausių uostų.

Jeigu šiandien iškeltume klausimą, kur mes mieste didžiausios užterštumo problemos, vienareikšmiškai atsakau - tikrai ne uoste, ir tai galiu pagrįsti tyrimų rezultatais, kurie miesto Savivaldybės užsakymu vykdomi daug metų.

Deja, mes mieste neužuodžiam automobilių išmetamųjų dujų, nejaučiam neigiamo šilumos ūkio poveikio. O tai ir yra didžiausias miesto taršos šaltinis.

Be to, su išorinio uosto perspektyva tokioms įmonėms kaip "Klaipėdos nafta" ir "Krovinių terminalas", "Klasco" ir kitoms uosto bendrovėms tolimoje perspektyvoje atsiranda galimybių iškelti savo krovą į išorinį uostą.

Bus daugiau