Vaikų ligoninė – podukros vietoje

Iš mažosios – į didžiąją žemę

Vaikų ligų skyrius iš centrinio korpuso į buvusią infekcinę ligoninę, viršum jos pastačius antrąjį aukštą, buvo perkeltas dar sovietmečiu. Atokaus ligoninės kiemo pastato apačioje ilgainiui buvo įkurdintas Ambulatorinis-konsultacinis skyrius.

Per ilgus metus prakiuro pastato stogas, pro jį skverbiasi drėgmė, pelija sienos. Santechnika baigia nugyventi amžių, - pro sutrūnijusius vamzdžius kai kur srūva vanduo. Iš sovietmečio likęs inventorius gerokai susidėvėjęs. Per smulkius remonto darbus perdažytos sienos, palopomi vamzdžiai, tačiau netgi langai pakeisti vėliausiai iš visų skyrių.

Niūriose patalpose nuotaiką mažiesiems ligoniams šiandien dar kelia keli spalvoti paveikslai koridoriuje bei nuo naujakurystės laikų ant durų išlikę kretingiškės dailininkės Dalios Skridailaitės-Valatkienės nupiešti gyvūnėliai.

„Negaliu pasakyti, kodėl taip atsitiko, kad Vaikų ligų skyrius buvo atskirtas, ir jam deramai nebuvo rodoma dėmesio - jis liko tarsi podukros vietoje, - teigė Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Augenija Juknevičienė. – Jau kelerius metus kalbama apie nepakenčiamą padėtį: Savivaldybei skundėsi motinos bei personalo darbuotojos – jos juokauja, kad iš atskirtos mažosios žemės nuolat tenka migruoti į didžiąją žemę“.

Dėl prastų sąlygų netenka ligonių

Kretingos ligoninės Vaikų ligų skyriuje oficialiai yra 16 vietų, tačiau lovų daugiau – apie 30.

Skyriuje, anot vedėjos Laimos Valantiejienės, labai juntamas sezoniškumas: dabar, kai siaučia virusinės infekcijos, kone visos lovos užimtos. Vasarą tebūna vos keli pacientai. Skyriuje nuolatos dirba dvi pediatrės: be L.Valantiejeinės, dar – Birutė Vičiulienė ir 7 budinčios gydytojos.

Vaikų ligų skyriuje yra 9 palatos: 2 – vienvietės, 1 – dvivietė, 3 boksai, kuriuose įsikuria motinos su kūdikiais, kitos – 5-6 vietų.

Su trimečiu sūnumi Justu ankštoje palatoje sutikta Donata Butkevičienė sakė, jog dėl rimtų sūnaus sveikatos problemų jau nesyk teko gulėti Kretingos ligoninėje, o taip pat Klaipėdos bei Vilniaus vaikų ligoninėse, ir neslėpė, kad kitur gyvenimo sąlygos – nepalyginamai geresnės, negu čia.

„Nyku: iš po kriauklės teka vanduo, sienos – niūrios. Priimamasis taip pat – baisus, o ten vaikams reikia ir inhaliacijas atlikti. Labai norėtųsi, kad pagerintų aplinką“, - sakė moteris.

„Ligoninė teikia antrinio lygio paslaugas, jos turėtų būtų kokybiškos. Virš ligoninės visąlaik kabojo Damoklo kardas dėl jos uždarymo, tačiau Savivaldybė, kuri yra ligoninės steigėja ir šeimininkė, nesistengia pagerinti mūsų skyriaus sąlygų. Nemažai tėvų vien dėl prastos bazės vaikus gydyti veža į Klaipėdą“, - sakė L. Valantiejienė.

Anot jos, būtų didžiulis pliusas, jeigu visos paslaugos būtų teikiamos vienoje vietoje. „Stacionarios paslaugos – rentgeno, echoskopijos, reanimacijos, laboratorinių tyrimų – atskirtos. Dabar gi karščiuojantį vaiką tyrimams reikia nešti ar vesti per lauką, o pediatrėms - bėgioti į reanimaciją, pas gimdyves. Dėl to tenka išklausyti ir motinų, ir gydytojų priekaištų“, - tvirtino skyriaus vedėja.

Vaikų ligoninė nepatenka į projektus

L. Valantiejienė teigė, kad visoje šalyje iš sovietmečio tebegalioja nuostata Vaikų ligų skyriams, ypač - rajonų ligoninėse, neteikti prioritetų.

„Kai klausdavau ligoninės vadovų, kada tvarkys mūsų skyrių, vis atsakydavo, kad jis neįtrauktas į renovacijos programas. Kažkada kalbėjo, kad sutvarkytas patalpas ligoninės antrame aukšte atiduos Vaikų ligų skyriui, bet kažkodėl mums vis neatsiranda vietos“, - neslėpė L.Valantiejienė.

Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė sutiko su teiginiu, jog valstybė nerodo dėmesio vaikų ligoninėms.

„Valstybė prioritetus teikia miestų ligoninėms, gerindama materialinę bazę ir modernizuodama įrangą, reikalingą gydant širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas, traumas. Pagal valstybės politiką rajonų ligoninėse siekiama į jas integruoti slaugos skyrius ir ambulatorijas“.

Nuo 2003 m. pagal valstybinę investicijų programą vykdomas Kretingos ligoninės pastatų renovavimo bei avarinės būklės likvidavimo projektas. Tam etapais skiriamos lėšos, - iš viso 3 mln. Lt. Už šiuos pinigus pakeistas centrinio korpuso stogas, langai, durys, suremontuota katilinė, įrengtas rezervinis energijos tiekimo šaltinis, sutvarkyti Priėmimo ir Slaugos skyriai.

„Kai 2008 m. parengėme investicinį projektą ir teikėme Norvegijos fondui dėl Vaikų skyriaus renovacijos, mums buvo atsakyta, kad netoli yra Klaipėdos ligoninė. Nesyk kaimynystė su Klaipėda ir nedidelis atstumas ligi jos mums būdavo pagrindinis kliuvinys gauti europinių pinigų“, - tikino vyriausioji gydytoja.

Šiemet iš ES struktūrinių fondų gauta 2 mln. Lt. “Šiuos pinigus privalome panaudoti pagal tikslines darbų kryptis – atliksime labai daug darbų. Bus atnaujintas Chirurgijos skyrius, greta jo įrengtos paliatyvios pagalbos palatos. Po to darbai persikels į Priėmimo skyrių, kur bus tvarkomas ilgasis koridorius. Bus atnaujintos ir I aukšto patalpos ligi Akušerijos-ginekologijos skyriaus. Ir iš šios programos dar bus atnaujintas Ambulatorinis-konsultacinis skyrius, esantis tame pačiame pastate, kur ir Vaikų ligų skyrius“, - numatytus darbus vardijo I.Volskienė.

Nesutvarkyti liks Reanimacijos skyrius bei dalis Akušerinio-ginekologinio skyriaus, laboratorijos, ligoninės prieigos bei Vaikų ligų skyrius.

Skyrių iškelti - nerealu

„Vaikų ligų skyrių perkelti į centrinį korpusą neužtenka laisvo ploto. Higienos normos reikalauja, kad Vaikų skyriuje būtų atskiri priėmimo, inhaliacijų kabinetai, pieno mišinių virtuvėlė, boksai. Reikėtų spręsti: jei iškeltume skyrių į laisvas patalpas tarp rentgeno kabineto ir Akušerijos-ginekologijos skyriaus, tektų mažinti lovų skaičių. Nukentėtų ir darbuotojai – tektų mažinti etatus, o trūkstant vietų, vaikus vežti į Klaipėdą. Tačiau šiuo metu vykstant remontui, nerealu būtų visą Vaikų skyrių perkelti į centrinį korpusą“, - galimybes svarstė I.Volskienė.

Anot jos, yra ir kitas kelias – iš valstybės investicijų programos gerinti esamas sąlygas, paliekant skyrių tame pačiame pastate. Reikėtų galvoti apie patalpų modernizavimą ir įrangos tyrimams pritaikymą vienoje vietoje. Ir jeigu Kretingos rajono valdžia rengiasi spręsti senųjų ligoninės pastatų, kurie priklauso Savivaldybei, problemą, tai - jau žingsnis į priekį.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika sakė, jog šią savaitę jis ketinąs susitikti su ligoninės vadove, kad aptartų galimus Vaikų skyriaus sąlygų pagerinimo variantus. „Problema yra iškelta ir ją reikia spęsti“, - tvirtino meras.

*

„Kretingos ligoninės bėda yra ta, kad pastatai – labai seni: pagrindinis korpusas pastatytas 1958 m., o Vaikų ligų skyriaus – 1961 m., juos tenka renovuoti. Kasmet iš ligoninės lėšų skiriame 40 – 60 tūkst. Lt vien einamiesiems remontams. O kaimynystėje - naujos Palangos, Skuodo, Plungės, Gargždų ligoninės“, - teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.