Žmones nuo griuvenų saugos nebent grafičiais

Uostamiestyje taip pat yra nemažai apleistų nekilnojamojo turto objektų, tačiau kova su jų valdytojais primena tik imitaciją: šiemet apleistų ir netvarkomų pastatų skaičius Klaipėdoje išaugo penkiais - iki 39, tačiau pernai už apsileidimą buvo nubausti tik dviejų griuvenų savininkai.

Papildytas sąrašas

Kiekvienais metais uostamiesčio Taryba tvirtina netvarkomų ir apleistų pastatų sąrašą. Tokios tvarkos tikslas - ne tik identifikuoti apsileidėlius. Vaiduoklių savininkai privalo mokėti maksimalų 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, negali pretenduoti į jokias lengvatas. Taip pat gauna baudas.

Tačiau pernai 1 tūkst. litų paploninti kišenę teko tik Liepų g. 71 esančio pastato šeimininkui. 3 tūkst. litų baudą gavo įmonė, įsigijusi sudegusio "Baltijos" kino teatro pastatą, tačiau baudos skyrimą apskundė teismams. Dabar byla nagrinėjama Vyriausiajame administraciniame teisme.

Uostamiesčio savivaldybės Tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidmantas Plečkaitis teigė, kad patvirtinus naująjį apleistų pastatų sąrašą, bus bandoma po vieną į komitetą kviesti "vaiduoklių" savininkus ir aiškintis, kodėl nėra tvarkomasi.

"Jau pernai įspėjome savininkus, kad pirmiausiai užsandarintų pastatų angas, aptvertų teritoriją, tačiau matome, kad kai kur situacija ir vėl kartojasi: nieko nedaroma. Man net šovė mintis, kad reikėtų suderinti su vyriausiuoju miesto dailininku ir leisti jaunimui ant tų pastatų piešti grafičius. Pavyzdžiui, - įspėjamuosius užrašus, kad statinys gali sugriūti, jame pavojinga būti", - svarstė politikas.

Jis pripažino, kad skiriamos baudos įtakos daro mažai, nes verslininkai neretai arba skundžia sprendimus teismams, arba nieko nedaro ir laukia palankaus momento nekilnojamąjį turtą parduoti.

Dar vienas sunkumas - ribota galimybė nubausti apleisto pastato savininką ar jo prižiūrėtoją, jei įmonė registruota ne Klaipėdoje. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai kitų miestų savivaldybių administracinės komisijos skirdavo minimalias, vos kelis šimtus litų siekiančias baudas. Arba būdavo pritaikomas net ne tas teisės aktas, pagal kurį norėta bausti savininką Klaipėdoje.

Problemų kelia ir tie apleisti pastatai, kurie priklauso savivaldybei, valstybei ar jos valdomai įmonei. Tokiu atveju vietos valdininkams pasiekti, kad statinys būtų prižiūrėtas, yra dar sudėtingiau.

"Taip, čia problema. Tačiau koją apleistų pastatų savininkams kiša ir paveldosaugininkai, kurie reikalauja įvairių tyrimų ir panašiai. Nors, tiesą pasakius, aš nežinau tokių statinių, kurie akivaizdžiai keltų klaipėdiečiams grėsmę", - tikino V. Plečkaitis.

Įspėja apie pasekmes

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda taip pat pripažino, kad teisės aktai, leidžiantys bausti apleistų pastatų savininkus, yra nepakankamai griežti.

"Galėtų ir Seimas reaguoti. Mūsų specialistai elgiasi taip, kaip numato įstatymai. Tačiau Klaipėdoje situacija yra netoleruotina, tad tikrai dar didesnį dėmesį skirsime tiems "vaiduokliams". Turėtų padėti ir viešumas", - teigė jis.

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius įsitikinęs, kad dabartiniai neprižiūrimų pastatų kontrolę reglamentuojantys teisės aktai, o ypač - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, yra pasenę.

"Šį kodeksą reikėtų keisti iš pagrindų, nes jį paveldėjome iš sovietmečio. Kontrolės ir baudimo procedūros - išpūstos, yra labai daug vadinamojo tuščio popierizmo. O gerai veikiančių mechanizmų yra, tarkime, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje. Niekas ten nesiterlioja. Gavai baudos ar reikalavimų lapelį, ir šventas reikalas. Privalai susitvarkyti", - dėstė specialistas.

Jo manymu, Lietuvoje yra ydinga situacija, kai apleisto pastato savininką nubaudęs valstybės tarnautojas ar pareigūnas vėliau turi ilgai teismuose įrodinėti, kad buvo teisus.

"Žinote, aš labai užjaučiu ir tuos nukentėjusius čekus, ir tą žmogų, kuris yra sugriuvusio pastato savininkas. Jis atsakingas, ne valdininkai, kurie ragino susitvarkyti. Dabar po incidento gali prasidėti bylinėjimasis ir jam gali būti numautos paskutinės kelnės dėl aplaidumo.

Todėl mes ir stengiamės susisiekti su apleistų pastatų savininkais ir paaiškinti, kas gali įvykti, jei statinys sugrius, bus sužaloti žmonės. Sakome, kad geriau investuoti į pastato techninę būklę nei vėliau mokėti baudas", - dėstė G. Pocius.

Jis informavo, kad uostamiestyje apleistų pastatų, kurie priklauso valstybei, savivaldybei, yra mažiau nei griuvenų, priklausančių privatininkams.

Be kita ko, priminsime, kad šiais metais tik per plauką neįvyko nelaimė, kai ant vadinamojo Plytinės kamino dėl neaiškių priežasčių užsiropštė moteris. Nuo ir taip avarinės būklės statinio biro plytos, nelaimėlę gelbėjo ugniagesiai.

Šis kaminas buvo pripažintas bešeimininkiu, jo likimą turėjo spręsti anuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Šią panaikinus, statinys perėjo į Aplinkos ministerijai pavaldžios statybų kontrolę atliekančios institucijos rankas.

Tačiau kaminas kaip stovi, taip tebestovi. Jo griovimo klausimas ir toliau kybo ore.

Apleistų Klaipėdos pastatų sąrašas