Iš pradžių į Klaipėdą ir jos kraštą ėmė važiuoti memelenderiai. Jie čia ieškojo savo praeities. Vėliau - ir kiti vokiečiai. Čia jie ieškojo, kas priims labdarą. Po to mūsų miesto pusėn (kaip ir visos Lietuvos) žvilgsnius nukreipė verslininkai. Čia jie ieškojo naujų rinkų.
1992-aisiais tokių vizitų tik daugėjo. Klaipėdos merai (o jų, žinia, tais metais mieste buvo du) vos spėjo priiminėti svečius. Su Vakarų Europos verslininkais buvo siejamos nemažos viltys, visų pirma - ekonominio pagrindo. Iš socializmo duobės į kapitalizmo tyrus bandančiai išlipti Lietuvai reikėjo pagalbos iš šono.
Su svečiais iš Švedijos - verslo konsultantu Andersu Lindenu ir vienos firmos vadybininku Bengtu Johanssonu susitikęs meras Benediktas Petrauskas buvo dalykiškas. Į švedų klausimą, ko reikėtų Klaipėdai, jis atsakė konkrečiai: šiuolaikiškų statybinių medžiagų ir technologijų, šilumos ir vandens apskaitos prietaisų.
Svečiai, atidžiai išklausę "Sirijaus" sausųjų elementų gamyklos Petro Kravto pasakojimo, pasiteiravo, ar šioje įmonėje būtų galima gaminti elektros lemputes. Klaipėdos mėsos kombinato generalinio direktoriaus Valdo Trinkūno pasakojime jiems didžiausią interesą sukėlė kiaulių ir raguočių odos, o apsilankę Vaisių ir daržovių prekybos įmonėje užsiminė, kad mums galėtų atgabenti daug uogų iš Blekingės apylinkių. Jei tik turėtume reikalingą šaldymo įrangą.
Mes jos neturėjome. "Sirijus" vėliau sėkmingai bankrutavo, nebeliko ir galingojo mėsos kombinato. Vakarai, panašu, šiems sovietmečio pagimdytiems milžinams molinėmis kojomis nepadėjo. O lempučių gamybos projektą švedai greičiausiai įgyvendino Kinijoje...
Dabar matyti, kad tais laikais Lietuvai labiausiai būtų pravertę žmogiškieji Vakarų verslininkų ištekliai - verslo vadybos, o ir apskritai požiūrio į kapitalą ugdymo prasme. Nes su tuo anuomet mūsų šalyje buvo daug blogiau nei su statybinėmis medžiagomis ar vandens apskaitos prietaisais.
Taigi, Gargždų prekybos bazėje rasta dešimtys tonų netinkamai laikytų ir gamtos bei graužikų sugadintų kruopų bei maisto produktų.
"Atrodė, kad dėl tokio sabotažo ir piktnaudžiavimo rajono prokuratūra turėjo sukelti audrą. Audra buvo, tiesa, "vandens stiklinėje" - Klaipėdos rajono tarybos prezidiumo posėdyje. Netgi pagrasinta: tegul rajkoopsąjungos valdyba atleidžia iš pareigų prekybos bazės direktorių V. Jakniūną ir jo pavaduotoją M. Vilkienę. Rajkoopsąjungos pirmininkė S. Melnikienė ir šįkart iš balos išplaukė sausa - lyg ji būti eilinė pirkėja, lyg negalėtų matyti, kas dedasi už lango, šalia esančiuose prekybos bazės sandėliuose. Betgi rajono tarybos prezidiumo nariai - taip pat žmonės... geriau gyventi draugiškai.
Kaipgi vykdomas rajono valdžios nurodymas? Ogi Klaipėdos rajkoopsąjungos valdyba niekaip nepriprašo nei V. Jakniūno, nei M. Vilkienės, kad patys parašytų atsistatydinimo pareiškimus. Jie sakosi niekuo nenusikaltę, dirbę gerai, sąžiningai. Atleisti iš pareigų abiejų vadovų valdybos nariai - kolegos: kooperatyvų pirmininkės, paruošų susivienijimo direktorė, kiti - nesiryžta: varna varnai akies nekerta!
"O tuo metu, kai deputatai barė prekybos vadovus, Gargždų universalinės parduotuvės kojinių skyriaus pardavėjos E. Slušnytė ir E. Mažonienė nuslėpė 400 porų pėdkelnių."
Tokios štai buvo lietuviškos ekonomikos šaknys. Bet įdomiausi dalykai vis vien dėjosi valstybinio turto aukcionuose. Ten, įgavęs patirties ir supratęs esąs nebaudžiamas, savo tikrąjį veidą jau ėmė demonstruoti šešėlinis pasaulis. Prireikdavo net policijos pagalbos:
"Buvo parduodamas iš pažiūros nereikšmingas objektas - kioskas Nr. 88 Bandužių prekybos centre. Nors varžėsi net 16 dalyvių, sunku buvo tikėtis, kad prireiks policijos pagalbos. Įpusėjus aukcionui kaina šoktelėjo iki 200 000 rb.
Dauguma dalyvių suprasto, kad varžomasi pagal principą "nei tau, nei man", todėl pasitraukė iš ringo, o likę du smaginosi toliau - pasipylė grasinimai, replikos ("žąsine!" ir pan.). Kaina kilo lyg ant mielių. Brendo muštynės. Aukciono vedėjas buvo priverstas laikinai nutraukti renginį ir iškvietė policiją.
Atvykus pareigūnams, aistros kiek aprimo. Principinį susitikimą laimėjo Gedimino Aiduko devynių žmonių grupė, už kioską pasiūliusi net 700 000 rb (pradinė kaina - tik 7 000 rb). "Čempionai" smagiai leido laiką, o pralaimėjusius išlydėjo policija.
Tenestebina tokia didelė kiosko kaina, vargu ar G. Aiduko komanda sumokės pasiūlytą sumą. Konkurentas paguldytas ant menčių, "čempionai", atsisakę pirkti, netektų tk 350 rb (toks buvo pradinis 5 proc. įnašas registracijos metu). Tad kodėl nepasismaginti?"
Kiti du objektai parduoti ramiau - "Galanterijos" parduotuvę Nr. 26 Herkaus Manto g. 42 už 2 mln. 307 tūkst. rublių įsigijo 140 žmonių grupė, atstovaujama Astos Krištaponienės, o garsiąją kavinę "Banga" (Herkaus Manto g. 24) vos už 530 tūkst. rublių - 39 žmonių grupė, atstovaujama ne mažiau garsaus "privatizuotojo" Vincento Patapo.
Galime tik įtarti, kodėl ji kainavo tiek mažai...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą