Klaipėdos įvaizdį kuria mažos detalės

Klaipėdos įvaizdį kuria mažos detalės

Keliaudami po svečias šalis mėgstame fotografuotis šalia architektūrinių šedevrų ar išskirtinių gamtos kūrinių, keliančių susižavėjimą. Klaipėdoje akį traukiančių stambių objektų nėra itin daug, tačiau galime pasidžiaugti, jog mieste smulkiais akcentais sugebėta sukurti ne ką menkiau intriguojančią atmosferą. [CITATA] Uostamiestis kitų miestų bei užsienio šalių turistus vilioja savo mažosiomis skulptūromis, išsibarsčiusiomis visoje centrinėje miesto dalyje. Specialistų manymu, mažieji miesto akcentai tampa puikia alternatyva dideliems architektūriniams ar gamtos paminklams, todėl šią sritį verta plėtoti.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TIC) direktorės Romenos Savickienės teigimu, mažosios Klaipėdos skulptūros turistus iš tiesų domina.

"SLIBINAS". Ši skulptūra - tarsi mistinis vienos iš Klaipėdos vardo atsiradimo legendų įamžinimas. Iš slibino nasrų į didelę pėdą bėga vanduo. Autorius - V. Karčiauskas.

"Jau vien dėl to, žinodami, kad Klaipėdai šiek tiek trūksta lankomų vietų, sudarėme mažųjų skulptūrų ir apskritai paminklų žemėlapį. Jis yra iš tikrųjų labai populiarus. Mes įvertinome, kad žmonės galėtų šį maršrutą apeiti neskubėdami maždaug per valandą. Žmonėms patinka, nes jie gali ne tik nusifotografuoti, bet ir perskaityti ar išklausyti su skulptūromis susijusias legendas bei įgyvendinti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, pašnibždėti savo norą peliukui į ausį. Minėtą žemėlapį esame išleidę keturiomis kalbomis ir nuolat spausdinimą kartojame, nes jis yra populiarus", - sakė R. Savickienė.

Kompensuoja trūkumą

Klaipėdos TIC direktorė mano, jog mažųjų skulptūrų kultūra uostamiestyje iš dalies atperka stambių lankytinų vietų trūkumą. Daugelis žavisi ir yra pasakę, kad Klaipėda galėtų būtent tuo išsiskirti.

"VAIKYSTĖS SVAJONĖ". Kruizinių laivų terminale stovintis berniūkštis, laikydamas už pavadėlio skaliką, mojuoja praplaukiantiems laivams. Įvairių švenčių metu skulptūra aprengiama skirtingais drabužiais. Autorius - S. Jurkus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Ko gero, reikėtų pasakyti, kad verta ir toliau vystyti šią sritį. Labai džiugu, kad kaskart vis atsiranda kažkas naujo - pavyzdžiui, planuojamas motociklininkams skirtas paminklas. Tai atneša cirkuliacijos į visas šias vietas. Plėtoti reikia dar ir dėl to, jog yra aišku, kad mes tikrai centre nepasistatysim didžiulių bažnyčių ar dar kažko, bet visa tai galime atpirkti įspūdingais smulkiais dalykais. Juolab kad jų kaina anaiptol neprilygsta bažnyčios statymui ir yra prieinama. Be to, kurt turėtų paskatinti ir tai, jog paminklas ar nedidelė skulptūra gali būti skirta praktiškai bet kam - žmogui, legendai, profesijai ir panašiai", - mano R. Savickienė.

Jos teigimu, miesto svečius labiausiai žavi tos skulptūros, kurios yra interaktyvios ir reikalauja kažkokio veiksmo - pačiupinėjimo, pašnabždėjimo ir panašių dalykų. Daugiausiai dėmesio susilaukia "Katinas džentelmeno veidu", "Stebuklingasis peliukas", "Slibinas", kaskart vis kitaip aprengiama "Vaikystės svajonė" Kruizinių laivų terminale, "Juodasis vaiduoklis", prie kurio nuolat būriuojasi gausybė turistų su fotoaparatais.

"Kuo mes daugiau tokių objektų turėsime, kuo ilgesnis bus tas maršrutas, tuo įdomiau, linksmiau ir patraukliau atrodys mūsų miestas", - sakė Klaipėdos TIC vadovė.

Turime gerbti ir tausoti

Mažųjų skulptūrų kultūrą uostamiestyje teigiamai vertino ir vyriausiasis miesto dailininkas Mindaugas Petrulis. Tiesa, jo manymu, ši kultūra, kurianti traukos taškus, galėtų plėstis ir į kitas miesto dalis, o ne tik likti senamiestyje ir centre.

"JUODASIS VAIDUOKLIS". Greta pasukamojo tiltelio įsikūrusi skulptūra taip pat įkūnija vieną iš Klaipėdos legendų apie pilies sargybinio regėtą vaiduoklį. Autoriai - S. Jurkus ir S. Plotnikovas.

"Turiu žinių, jog yra galvojama apie kelių idėjų realizavimą kitose miesto dalyse, ir tikiu, kad šios iniciatyvos bus įgyvendintos", - sakė M. Petrulis.

Jo teigimu, Klaipėda ir taip jau yra išskirtinė, mat turi Skulptūrų parką po atviru dangumi. Miesto dailininko teigimu, nors visuomenė šį parką aptarinėja įvairiais aspektais, tačiau reikia pripažinti, jog daugiau nė vienas šalies miestas nieko panašaus neturi.

"KAMINKRĖTYS". Ant Kalvų g. 8 namo stogo sėdintis kaminkrėtys taip pat pildo norus. Pagal legendą, gatvėje sutikus kaminkrėtį reikėjo čiupti jam už drabužio ar sagos ir sugalvoti norą. Tam tikslui ant pastato sienos pritvirtinta ir kaminkrėčio saga. Autorius - K. Pūdymas.

"Meninė įvairovė mieste suteikia unikalumo. Džiugu, kad yra planų šią sritį plėsti. Pavyzdžiui, numatomu paminklu motociklininkams. Visi tie mažieji objektai pagyvina miestą. Juolab kad tai nėra šiaip skulptūros. Jos susietos su miesto istorijos ženklais", - džiaugėsi M. Petrulis.

Ne mažiau vyriausiąjį miesto dailininką džiugino ir tai, kad idėjos nuolat gimsta ir plečiasi. Teigiamu postūmiu jis vadino ir "Vakarų ekspreso" palaikytą M. Mažvydo alėjos suoliukų apipavidalinimo konkursą, netrukus į miestą įliesiantį naujų objektų.

"Gaila tik, kad miestiečiai nevertina to, ką turi. Ir obuolys alėjoje buvo nukentėjęs, ir peliukas, ir kitos skulptūros. O juk turėtumėm visi gerbti tuos darbus ir juos tausoti. Mažosios architektūros formos turi būti vertinamos pačių lankytojų, juk tik jų dėka erdvės tampa gyvesnės", apgailestavo M. Petrulis.

Jo teigimu, šioje srityje nėra kur sustoti, mat yra dar daug miesto legendų, kurios nėra apipavidalintos, todėl kūrybai lieka dar daug erdvės.

Trūksta valdžios paskatinimo

Prie miesto puošimo prisidėjęs skulptūrų "Senamiesčio paštas", "Kaminkrėtys", vienas iš knechtų Lietuvos buriuotojams Danės krantinėje autorių skulptorius Klaudijus Pūdymas teigia, jog mažos ar didesnės skulptūros bei jų įvairovė nėra didelė naujiena. Tokių darbų turi bemaž kiekvienas Europos miestas, tačiau neatmeta minties, jog Klaipėdos įvaizdį šie darbai gerokai pagyvina.

"Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos senamiestis buvo nusiaubtas karo, be to, merdi verslo prasme, tokie objektai jį pagyvina. Turisto akiai tokio meno niekada nebus per daug. Yra daugybė spragų, kurias galime užpildyti tokiais meniniais objektais, juk mieste nebeliko lankytinų bažnyčių ar kitokių architektūros kūrinių. Be to, tos skulptūros turi prasmę, atspindi istoriją. Manau, kad pakalbėjus su istorikais galima rasti tiek neišsemiamų aruodų ir dar daug ką padaryti. Juk kol kas tų skulptūrų yra per mažai, nes jų gausa tikrai labai į akį nekrenta", - sakė K. Pūdymas.

Bene daugiausiai miestą puošiančių mažųjų skulptūrų sukūręs skulptorius Svajūnas Jurkus mano, kad šią kultūrą mieste tiesiog būtina plėtoti.

"Labai smagu, kai skulptūra patraukia ir didelius, ir mažus. Tai mažos detalės, užpildančios mūsų miestą. Taip, kartais apmaudu, kad miestiečiai skulptūras nuskriaudžia, sugadina, tačiau tai nereiškia, kad reikia sustoti ir jų nebekurti. Tie vaikai, kurie užaugs su miesto skulptūromis, su šia tradicija, vėliau jų nebegadins", - mano S. Jurkus.

Skulptorius tikino, jog jau turi ir naujų idėjų, tačiau pastarosioms įgyvendinti stinga finansavimo. Jo teigimu, idėjas dažnai žlugdo dar ir tai, jog menininkai, tarsi didžiulius pelnus nešančių restoranų savininkai, yra apkraunami didžiuliais mokesčiais, kuriuos tenka susimokėti dar prieš atliekant darbus.

"Patiriame nuostolius. Trūksta palankaus valdžios požiūrio, nes išeina taip, kad geriau daryti užsakomuosius privačius darbus, o ne lįsti į gatvę ir puošti miestą", - sakė S. Jurkus.

 "KATINAS DŽENTELMENO VEIDU". Ši skulptūra Klaipėdos senamiestyje apsigyveno dar 1980-aisiais. Du kartus katinas buvo "išėjęs", tačiau 2006 m. miesto gimtadienio proga grįžo į savo vietą Kalvių gatvėje. Autorius - R. Midvikis. Redakcijos archyvo nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder