... Ir ilgai laimingi gyveno

Ieva Knizikevičiūtė stoti į Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedrą atvažiavo su šokių pora Aurimu Anužiu. Abu įstojo, abu "Žuvėdros" ansamblio vadovai pastebėjo ir pakvietė atsarginiais į ansamblį. Pradžioje jie kartu poroje ir treniravosi. Kai Ieva baigė pirmąjį kursą, buvo pervesta į ansamblio pagrindą, ir partneriu tapo Tomas Žilys. Su juo draugystė jau buvo užsimezgusi prieš metus, kai Ieva buvo "pirmokė", o jis kursu vyresnis.

Pavydai

Ieva turi du brolius. Jie sesei pavydėdavo išskirtinio tėvų dėmesio. Mat Knizikevičių šeimyna gyvena Naujojoje Vilnioje, o Ievos treniruotės vykdavo Pašilaičiuose. Ir kiekvieną kartą repetuoti Ievą automobiliu veždavo tėtis. Ir kantriai laukdavo, kol repeticijos pasibaigs, kad dukterį parvežtų atgal į namus. Tokio išskirtinio dėmesio pasigesdavo abu broliai. "Atsikeršydavo" sakydami, kad iš tų šokių duonos su sviestu nepavalgysi. Antra vertus, progų pasididžiuoti savo seserimi taip pat nepraleisdavo. Kai kartą Ieva nuėjo parsivesti jaunesniojo broliuko iš mokyklos, ten vyko choreografijos pamoka. Jaunylis griežtai atsisakė šokti matant sesei: "Dar sukritikuos, kad kažką neteisingai darau",- bambėjo jis. O bičiuliams paaiškino, kad sesė - tituluota šokėja.

Sesės pavydo neišvengęs prisipažino ir Tomas. Mat sesuo pirmoji pradėjo šokti sportinius šokius. O Tomą ateiti pabandyti prikalbino mokslo draugė. Kai Tomui neblogai sekėsi, o sesuo partnerį prarado, ji broliui taip pat jautė šiokį tokį pavydą: partnerius merginoms sunku surasti, o ji pražiopsojo tokią galimybę partneriu turėti brolį.

Bet dabar visi tie vaikiški pavydai praeityje. Pasak Ievos ir Tomo, ir vienas, ir kitas puikiai sutaria ne tik su broliais bei seserimi, bet ir su vienas kito tėvais, o šie savo ruožtu tarpusavyje. Ir, kai Ieva su Tomu po ketverių metų draugystės nusprendė tuoktis, jie apsidžiaugė - seniai tokio sprendimo laukė.

Išbandyta draugystė

Sakoma, kad, norėdamas išbandyti savo išrinktąjį ar išrinktąją, išsivesk į turistinį žygį. Esą tuomet atsiskleis neafišuojamos, net slepiamos charakterio ydos. Ievai ir Tomui vaikščioti į turistinius žygius neprireikė. Kiekviena repeticija, koncertas, jau nekalbant apie Europos ar Pasaulio sportinių šokių čempionatus, yra valios, ištvermės, nervų išbandymai. Be kita ko, ir tvarkingumo išbandymai. Juk "žuvėdriukai" pasirodymams rengiasi kolektyviai - vienas kitą grimuoja, rudina, šukuoja, o po visko dažnai ir nusiprausti vienas kitam padeda. Tad labai lengva įsitikinti, kuris ko vertas.

Be visų tų "tarnybinių" išbandymų Ieva ir Tomas vienas kitą, kaip tikri europiečiai, iki vedybų jau yra ištyrinėję ir gyvendami kartu Žilių namuose Palangoje. Porai buvo skirtas namo pirmasis aukštas, kuriame jie savo "ūkį" tvarkė savarankiškai. Tik nuo mokesčių buvo atleisti - juk studentai...

Šokėjai nuo ekstremalių situacijų neapsaugoti

Nors "Žuvėdros" ansamblis Europos ir Pasaulio čempionatuose šoka nuo 1988-ųjų, įgyta tiek patirčių, pelnyta tiek laurų, kiekvienas čempionatas yra besikartojantis ekstremalių išbandymų metas. Štai pernai Europos čempionate Čekijoje niekas negalėjo numatyti, kad, šokant finalinį kompozicijos "Brazilija" šokį, ims ir atsiriš Ievos batų raištelis. Atlikti sudėtingus sukinių kaskadus su atsirišusiu raišteliu, atrodytų, neįmanoma. Ieva, žinoma, ne be partnerio Tomo pagalbos, sušoko. Tomas, beje, nesuprato, kas nutiko, kad jam reikia tiek jėgos "išsukti" Ievą. Ir tik užkulisiuose išsiaiškino, kas nutiko. Ieva raudojo graudžiomis ašaromis. Pasitaiko, kai kam nors dėl įvairių priežasčių nepavyksta sušokti taip, kaip dera pelnyti aukso medaliui. Apmaudu, kad "pavedei" visą komandą, kad perbrauktos visos repeticijos. Šioje situacijoje ansamblio vadovė Skaistė Idzelevičienė buvo negailestinga: "Kiek kartų esu sakiusi - pasitikrinkit raištelius, pasitikrinkit raištelius. Štai ir rezultatas..." Aukso medalio jau niekas nebesitikėjo. Daugelis žliumbė kartu su Ieva. Ir koks kilo furoras užkulisiuose, kai "Žuvėdra" vėl buvo paskelbta "auksine". Kartėlio ašaros tapo pergalės džiaugsmo ašaromis. Negi teisėjai nepastebėjo atsirišusio raištelio? Pastebėjo, bet "žuvėdriukų" ištvermė juos sužavėjo. Net tuomet "Žuvėdra" sugebėjo sušokti geriau už kitus.

Ir Ievai yra tekę gelbėti Tomą, kai šis nei iš šio, nei iš to vos nenuvirto, kai buvo sukama viena sudėtingiausių figūrų - "pistoletas". Bet nenugriuvo. Kaskart "paslydus" vienam iš partnerių, gali išgelbėti kitas.

Rimto barnio nepamena

Kai sutuoktinių teiravausi, dėl ko jie pykstasi, ilgokai vienas ir kitas suko galvas. Pirmasis prisipažino Tomas: "Barasi, kai, užuot plovęs indus, drybsau ant kanapos ir žiūriu televizorių." Į klausimą, kokiais žodžiais barasi, įvardinti nesugebėjo. "Na, zyzia, ir tiek." Ieva mano, kad jie kartais apsižodžiuoja, kai Tomas neleidžia vilkėti trumpų sijonų. "Man neleidžia, o pats akimis sekioja kitas su trumpais sijonėliais"- lyg rimtai, lyg juokaudama guodėsi Ieva. Taip jie ir neprisiminė nė vieno rimtesnio susikirtimo. Patys "rimčiausi" būną per repeticijas. Tada ir vienas, ir kitas kad "suskibirkščiuoja"... Bet neilgam. Tuoj viską ir pamiršta iki kito karto.

Kaip Ieva pavydėjo Tomui

"Žuvėdros" ansamblyje pora pradėjo šokti beveik kartu. Visas "Žuvėdros" ansamblio sėkmės pakopas - bronzas, sidabrus, auksus - pora praėjo kartu. Todėl Ieva neslepia savo pavydo, kad Tomas yra Gedimino ordino V laipsnio kavalierius, turi medalį "Už nuopelnus Lietuvai". Taip yra pažymėti tik šeši ansamblio šokėjai. Ieva sakė, kad kitus dešimt toks išskirtinumas įžeidė,- juk peragles pelnė visi. Ir kuo ji esanti blogesnė už Tomą, kad tų valstybinių apdovanojimų neturi? Kai tie apdovanojimai buvo įteikti, Ieva net buvo užsirūstinusi ant Tomo. Bet paskui nusiramino,- juk ne jis sau tuos apdovanojimus paskyrė. Bet šiaip ar taip jų savo partneriui Ieva pavydėjo.

Ir ilgai laimingai gyveno...

Taip pasibaigia beveik visos pasakos apie laimę suradusius sutuoktinius.

Ieva ir Tomas yra patenkinti, kad gyvena ne kokiame Dievo užmirštame kampelyje, o Palangoje. Jie jau yra baigę mokslus ir įsteigę šokių mokyklą "Svilelis". Dabar jie patys, kaip kadaise juos, moko šokti darželinukus ir moksleivius. Turi ir taip vadinamą "hoby" klasę: kas neturėjo galimybių mokytis šokti vaikystėje, ateina mokytis suaugę. Ieva ir Tomas jau įsitikino, kad neprabangiai, bet galima gyventi ir iš įgytos sportinių šokių trenerių specialybės. "Šiame gyvenimo etape mus viskas tenkina",- sakė pirmieji "Žuvėdros" ansamblio sutuoktiniai. Jie labai norėtų, kad apie jų porą tiek šokiuose, tiek gyvenime būtų galima kada nors pasakyti: "Ilgai laimingi gyveno". Kol kas, sumainę žiedus, jie nejaučia, kad gyvenimas būtų kaip nors pasikeitęs. Gal tik tuo, kad ant rankų sutuoktinių žiedai. Net pasuose dar nesą pakitimų...