- Artėjant gimimo dienai nenorėjau, kad šis skaičius skambėtų garsiai. Tačiau vėliau nuraminau save galvodama, kad tai išties gražus amžius, o dar kartais žmonės ir pajaunina mane. Kai pasižvalgai aplinkui ir matai nuostabių subrendusių moterų, tokių kaip sportinių šokių kolektyvo "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė, tai ir tas skaičius ne toks baisus.
Iš tiesų, per tiek metų patirta labai daug išgyvenimų, sukrėtimų, džiugių akimirkų, o svarbiausia - sukaupta patirties. Jeigu iškyla gyvenimiška ar darbo problema, nepuolu neviltin, jaučiuosi drąsiai, iš karto ieškau būdų ją išspręsti. Yra toks posakis: "Antroji jaunystė ateina tam, kuris išsaugojo pirmąją". Man atrodo, kad aš dar nepasenau, ir antroji jaunystė dar prieš akis.
Su vyru Vidmantu užauginote du sūnus, pametinukus. Ar vienai moteriai ne per sunku rūpintis trimis vyrais?
- Motiniška šiluma, atsakomybė - man tai šventi dalykai. Kiek galėdama stengiausi jais rūpintis, apgaubti švelnumu. Aš niekada nesilaikiau nuostatos, kad vaikams reikia atiduoti visiškai viską, bet visada buvau įsitikinusi, kad jie turi jausti meilę ir nuoširdumą.
Kaip jaučiuosi tarp trijų vyrų? Gerai. Kitaip ir neįsivaizduoju. Mažiukai Andrius ir Valdas buvo labai judrūs, atsimenu, kai kurį nors savaitgaliui palikdavome vyro ar savo tėvams, su vienu atrodė ramu kaip rojuje. Kai sūnūs subrendo, tapo savarankiški, dažnai pagalvodavau - turėčiau dukrą - būtų man draugė. Ypač kai važiuodavau į moterų pliažą...
Abu jūsų sūnūs jau turi drauges. Ar labai sunku motinai atiduoti savo atžalą į kitos moters rankas?
- Apie sūnų išėjimą pas mylimas ir mylinčias moteris galvojau senokai. Nors protu suvokiu, jog tai natūralu, numaldyti širdį nėra taip paprasta. Mano vaikai namus paliko visai neseniai. Kartais paskambinu kuriam nors, tariuosi susitikti, o jis sako: "Mama, aš turiu pasitarti su savo antrąja puse". Iš pradžių plūsteli emocijos: kodėl jis turi tartis dėl susitikimo su savo mama? Tačiau kai pagalvoju ir prisimenu save jų amžiaus, suprantu: juk ir aš lygiai taip pat, palikusi mamą, lėkdavau pas savo išrinktąjį...
Vaikų išėjimas iš namų - nepaprastai sunkus periodas mano gyvenime. Kai išėjo jaunesnysis, liko vyresnėlis. Tačiau kai ir jis paliko namus, atsivėrė tokia bedugnė... Žinau, kad tai reikia ištverti. Ir dabar kaip niekada gerai suprantu, kaip svarbu turėti šalia tokį vyrą, koks yra maniškis. Jis nuostabus mano draugas. Mes abu mokomės gyventi iš naujo, be vaikų. Keista, kad gaminti reikia tik dviem, daiktai visada savo vietoje, niekas jų neišmėto... Džiaugiuosi, kad esu labai užsiėmusi, kad į namus sugrįžtu tokia pavargusi, jog tenoriu padėti galvą ant pagalvės.
Ar savaitgalio rytą prie Jūsų lovos garuoja kava?
- Jūs net neįsivaizduojate, kaip aš laukiu savaitgalio rytų! Tuo tik ir žavus šis metas, kai likome dviese. Kuris pirmas prabundame, einame ruošti arbatos su citrina. Tada gulime ir kalbamės, dažnai filosofuojame po dvi tris valandas.
Iš pažiūros Jūs atrodote valinga, stipri, netgi griežtoka. O grynai moteriškų silpnybių ar turite? Pavyzdžiui, ar mėgstate paplepėti (liaudiškai tariant - "papletkinti") su draugėmis?
- Nedažnai, bet mėgstu pabūti nuoširdžioje moterų kompanijoje. O paplepėti apie viską galiu tik su labai artima drauge, turiu žinoti, jog mūsų kalbos taip ir liks tarp mūsų. Niekada neteisiu, nesmerkiu ir nešmeižiu.
"Papletkinkim" apie vyrus. Jums dažnai tenka būti jų apsuptyje. Į ką pirmiausia kreipiate dėmesį: į batus, į nagus ar dar į ką nors?
- Dažniausiai matau visumą. Bet jeigu vyro panagės juodos, tai net bendrauti negaliu. Jau nuo mokyklos laikų negalėjau pakęsti vaikinų juodomis panagėmis, kad ir kokie šaunūs ir meilūs jie būdavo.
Ar metams bėgant kaip nors pasikeitė jūsų požiūris į stipriąją lytį?
- Jis, be jokios, abejonės formavosi. Meilės srityje patirties neturiu visiškai. Mano vyras buvo pirmoji ir vienintelė meilė, su juo gyvenu ir dalinuosi džiaugsmais bei vargais iki šiol. Žinau tiek, kad su amžiumi reikalavimai priešingai lyčiai mažėja. Prieš penkiolika metų man vyras turėjo būti sportiškas, išsiskirti jėga, valia. Vėliau į žmogų imi žiūrėti daug giliau, sugebi suprasti, pateisinti ir užjausti. Nebesinori vaikščioti aštriomis briaunomis.
Žmonėms, be abejo, įdomu bent akies krašteliu žvigtelt į jūsų miegamąjį. Kokią patalynę mėgstate: baltą, gėlėtą ar tamsią?
- Daug metų miegojome tik baltoje patalynėje, nes per vestuves jos gavome kalnus. Dabar mieliau renkuosi gėlėtą, ramių, pastelinių spalvų. Tamsioje patalynėje negalėčiau užmigti, ji man per šalta.
Na, ir dar toks klausimėlis (apetitas kyla bevalgant...). Miegate su flaneline pižama ar paskendusi nėriniuose?
- Nesu gyvenime miegojusi su pižama ir nenorėčiau, jog vyras ją vilkėtų. Esu gavusi dovanų gražių šilkinių pižamų, bet visas perdovanojau. Miegui renkuosi patogų, trumpą drabužėlį. Ir tikrai ne šilkinį, nes šilkas nešildo.
Jums, kaip moteriai, kuris iš politikų labiau imponuoja - A. Paulauskas ar R. Paksas ?
- Nė vienas. Per daug jiems abiem jaučiu neigiamų jausmų. Aš niekada neturėjau idealų, net mokykloje, kai draugės alpėdavo nuo žinomų aktorių, dainininkų, man tai tik juoką keldavo.
O į kokį pliažą vasarą važiuojate?
- Man patinka pasilepinti moterų pliaže, bet gal smagiau bendrajame. Smagu su vyru kartu pagulinėti, pasideginti, pabendrauji. Moterų pliaže trūksta akims grožio.
Gal dar pasakytumėte ir su kokiu maudymosi kostiumėliu mėgaujatės saulės ir vandens malonėmis: vientisu ar iš dviejų dalių?
- Gal tik labai jauna būdama turėjau atskirą, dabar visą laiką - tik vientisas.
Ar nesiruošiate keisti plaukų spalvos?
- Tikrai labai norėčiau ją pakeisti, nusibodo būti šviesiaplaukei. Bet turiu nemažai žilų plaukų ir dažant kitomis spalvomis gali atsirasti daug problemų. Nors man tikrai labai patinka naujos spalvos, gal norėčiau būti šiek tiek "ryžo" atspalvio. Pradėjus keisti spalvą, teks dažniau lankytis grožio salonuose, o tam laiko man labai gaila.
Ar Jūs pavydi?
- Visą laiką galvojau, kad ne. Tačiau įsitikinau, kad tam tikrose situacijose dar ir kaip!
Nupieškite save dviem spalvomis - juoda ir balta.
- Manau, didžiausia mano teigiamybė - gyvenimo geismas. Myliu gyvenimą, labai myliu ir didžiuojuosi savo šeima. Man patinka tai, ką darau. Esu darbšti, stengiuosi viską atlikti nuo pradžios iki galo. Kartais esu per daug karštakošė, kategoriška - tai jau viena blogiausių mano savybių. Bet nesu piktybinė. Ir dar viena bloga - noriu lyderiauti, ir ne tik darbe, savo veikloje, bet ir namuose. O čia lyderiai nepripažįstami...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą