- Šis drąsus iššūkis mestas drauge su klubo "Ringo riteriai", kurio narys esu, prezidento Ričardo Baikos pagalba. Nesu išpuikęs, ir tikrai nemanau, kad esu nenugalimas. Tiesiog noriu susikauti su stipriu varžovu ir pažiūrėti, kas bus - nugalėsiu ar liksiu nugalėtas. Labai stengsiuosi įrodyti, kad esu šalyje stipriausias.
Daug vaikinų renkasi populiarias sporto šakas - futbolą ar krepšinį. Gal mažas buvai mušeika, kad pasirinkai kikboksą?
- Vaikystėje ir aš spardžiau futbolo kamuolį. Bet pabodo. Prieš septynerius metus su tėvais atsikėlėme gyventi į Klaipėdą. Mano tėtis - karininkas, todėl nuolat gyvename "lagaminų nuotaikomis". Klaipėdoje atsitiktinai susipažinau su kikbokso treneriu, ir užteko vos kelių treniruočių, kad suprasčiau, jog tai mano sportas. Šiaip kumščiais aiškintis santykius man visai nepatinka, geriau - taikiai.
Dabar dažniausiai ringe kovoji už pinigus. O už dyką galėtum kaip reikiant trinktelt?
- Prireikus - tikrai taip. Kartą teko gatvėje paauklėti septynis agresyviai nusiteikusius erelius. Aš buvau su dviem draugais, kurie taip pat laisvalaikį leidžia sportuodami. Priėjo prie mūsų grupelė bachūrų, pradėjo kabinėtis, prašyti cigarečių. Išgirdę, kad jų neturime, neatstojo. Neliko nieko kita, kaip pamokyti. Manau, kad po to jie gailėjosi mus užkabinę.
Treniruotės užima didžiąją dalį Tavo laisvalaikio. Meilei laiko lieka?
- Turiu draugę Anią. Dabar ji toli nuo manęs, išvažiavo mokytis į Sankt Peterburgą. Kai buvome drauge, tai vakarais kartais nueidavome į klubą ar į barą. Bet dažniausiai abu žiūrėdavome mano kovų fragmentus vaizdo kasetėse. Ji neabejinga mano pasiekimams ir puikiai supranta, kad dažnai turiu laisvalaikį aukoti treniruotėms.
Ar galėtum atsisakyti savo sportinės karjeros vardan meilės?
- Man dabar sunku apie tai kalbėti, nes turiu merginą, kuri tokių ultimatumų neskelbia. Turbūt negalėčiau draugauti ir pamilti tokį žmogų, dėl kurio tektų atsisakyti karjeros.
O kaip vertini merginas, kurios laikosi nuostatos: į lovą - tik po kunigo palaiminimo!
- Visiškai kvaila nuostata. Tai nusikaltimas dviejų žmonių santykiuose. Ką reikėtų daryti, jei po kunigo palaiminimo paaiškėtų, kad vyras ir žmona visiškai netinka vienas kitam? Eiti pas tą patį kunigą ir prašyti palaiminimo skyryboms? Jeigu man taip būtų atsitikę, visais įmanomais būdais būčiau bandęs savo merginą įtikinti, kad gyvenimas be jausmų, be pasitikėjimo vienas kitu - nykus ir bespalvis. Manau, kad man pavyktų tai įrodyti, ir kunigo palaiminimo nereiktų laukti.
Ar gatvėje Tave užkalbina nepažįstami žmonės?
- Gatvėje gal nelabai, dažniau tai atsitinka darbe - fitneso klube, esančiame Debreceno gatvėje. Ten atlieku administratoriaus pareigas, tenka bendrauti su klientais. Tai jie dažniausiai užkalbina, linki sėkmės ir skatina nepasiduoti ir išlikti stipriausiam.
Kaip reagavo tėvai, kai pasirinkai kikboksą?
- Iš pradžių sulaukiau neigiamos reakcijos. Mama labai sielojosi, nes iš treniruočių dažniausiai grįždavau su mėlynėmis veide. Bet ilgainiui pamatę, kaip man neblogai sekasi, tėvai susitaikė su mano pasirinkimu, o dabar netgi džiaugiasi.
Minėjai, kad Tavo tėtis - karininkas, todėl dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą. Iš kur atvykote į Klaipėdą?
- Gimiau Gruzijoje, bet šios šalies visai neatsimenu. Gyvenome Mongolijoje, o į Klaipėdą atvykome iš Latvijos. Manęs toks važinėjimas visai nevargina. Tik gaila palikti draugus. Bet tai trunka tik kelias savaites. Atvykus į naują vietą akimirksniu atsiranda ir naujų draugų.
Kokie filmai tau patinka: koviniai, fantastiniai, melodramos? Ar yra toks, kuris privertė stiprų vyruką pravirkti?
- Labiausiai gal patinka koviniai, tačiau mielai žiūriu melodramas. O ašarą išspaudė "Gladiatorius".
Didžiausia svajonė?
- Noriu tapti kikbokso treneriu. Nuo ateinančių metų ruošiuosi studijuoti, greičiausiai pasirinksiu mokslus Sankt Peterburge, kur mokosi mano draugė. Rinksiuosi neakivaizdines studijas, nes noriu toliau siekti sportinių aukštumų.
Tai gal ruošiesi palikti Klaipėdą?
- Jeigu Ania nuspręs likti Sankt Peterburge, keliausiu paskui ją. Tačiau tai dar tolima ateitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą