Maskvoje nepatenkinti tuo, kaip Rusija pateikiama post-sovietinių šalių istorijos vadovėliuose

„Dėl istorijos vadovėlių. Čia yra tam tikrų sunkumų ir problemų pateikiant istorinę medžiagą ir neatitikimų istorizmo ir objektyvumo principams nagrinėjant istoriją kai kuriose valstybėse. 

Visų pirma tai susiję su mūsų bendra praeitimi – respublikų teritorijų buvimo Sovietų Sąjungos sudėtyje laikotarpiu, kuris apskritai yra neigiamas Rusijos atžvilgiu“, – sakė S. Kravcovas.

Pasak jo, vyksta tam tikras „darbas su atitinkamais ministrais“ siekiant suderinti tam tikrus „vieningus požiūrius į vieningos istorinės praeities interpretavimą“ Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (į ją, be RF, įeina Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekija).

Kravcovas taip pat pareiškė, kad Maskva ir kitos NVS šalys kuria „vieningą švietimo, kultūros ir mentaliteto erdvę, o kartu ir Eurazijos žemyno ateitį, kur visi supranta vieni kitus ir siekia geros kaimynystės bei gyventojų gerovės augimo“.

2024 m. spalio mėn. RBC pranešė, kad Rusijos federalinė agentūra NVS, užsienyje gyvenantiems tautiečiams ir tarptautiniam humanitariniam bendradarbiavimui (Rossotrudnichestvo) skundėsi dėl „destruktyvių Rusijos vaizdavimo kai kurių NVS ir Artimųjų Rytų šalių istorijos vadovėliuose“. 

Šiuose vadovėliuose Rusija vadinama „kolonijine imperija“, rašo agentūra.

„Artimųjų Rytų šalių mokymo priemonėse Rusija istorijoje vaizduojama kaip agresorė, veikianti savo interesų labui“, – teigiama straipsnyje.

Rusijos pretenzijos, visų pirma, buvo susijusios su Kazachstano vadovėliais (Rusijos imperijos politika šios šalies atžvilgiu apibūdinama kaip „teritorinė ekspansija“, „protektoratas“, „kolonijinė politika“), Azerbaidžano (aprašomas „karinis įsiveržimas“ iš SSRS pusės, remiant „išdavikiškoms jėgoms“), Uzbekistano (nurodoma, kad „Rusija padarė žalą tiek nacionalinei tapatybei, tiek ekonominei padėčiai“ šalies), Armėnijos (naudojamas terminas „aneksija“).

Šaltinis: gordonua.com