Profesionalus banglentininkas atskleidžia, kad šis sportas ne tik puiki mankšta gryname ore, bet ir natūralus vaistas nuo depresijos, pervargimo ir streso.
Grynas oras, ošianti jūra, susikoncentravimas į bangas, užplūstantis adrenalinas prieš „pasikinkant“ bangą - tai tik greitas žvilgsnis į banglentininkų kasdienybę. Vis dėlto, norintiems išbandyti šį vandens sportą nebūtina žvalgytis svetur - lietuviai yra skatinami atrasti banglenčių sportą ir jo teikiamą naudą mūsų krašte.
Banglenčių ir irklenčių mokyklos „Surf Style LT“ bei internetinės parduotuvės „Baltics do surf“ įkūrėjas, profesionalus banglentininkas ir instruktorius Marius Satkevičius teigia, kad Klaipėdoje vis dažniau būriuojasi banglentes įsikibę ir hidrokostiumais apsivilkę bangų entuziastai.
„Lietuvoje yra puikios sąlygos banglenčių sportui - Klaipėdoje, prie Melnragės molo, susiformuoja didžiausios bangos visoje Lietuvoje ir tai tampa vis populiaresne banglenčių mėgėjų vieta. Be to, sportas gamtoje duoda daug daugiau naudos nei treniruotės kitose patalpose. Plaukiojimas banglente - vienas iš tokių sportų, kur drauge treniruojami tiek kūnas, tiek protas. Ir tai ne tik “preparatas„ adrenalino mėgėjams - banglenčių sportas gali būti depresijos, streso, nemigos ir net potrauminio streso sutrikimo gydymo forma“, - pasakoja M. Satkevičius.
Gerina nuotaiką
Banglentininko teigimu, šis vandens sportas yra stiprus geros nuotaikos katalizatorius - užsiimantys banglenčių sportu jaučiasi puikiai ilgą laiką po pasiplaukiojimo ir gali geriau sutelkti dėmesį į užduotis, su kuriomis jie susiduria.
Pasak Harvardo medicinos mokyklos atliktų tyrimų, plaukiojimas banglente išskiria gerųjų cheminių medžiagų kokteilį mūsų smegenims, kuris padeda išlaikyti dėmesį, atsipalaiduoti bei jaustis laimingu. Šį cheminių medžiagų kokteilį sudaro norepinefrinas arba noradrenalinas, kuris reguliuoja žmogaus dėmesį ir reakcijas. Jis paskatina vadinamąjį „kovoti arba bėgti“ refleksą ir pagreitina širdies ritmą, gliukozės išlaisvinimą iš energijos atsargų bei paruošia raumenis veiksmui.
Plaukiojimas banglentėmis taip pat išsiskiria laimės hormonus - seratoniną, dopaminą bei endorfinus. Seratoninas malšina stresą, nerimą ir depresiją, pakelia nuotaiką. Dopaminas yra atsakingas už pasitenkinimo būseną, o endorfinai veikia kaip natūralūs skausmo malšintojai, turi įtakos žmogaus savijautai ir elgsenai, taip pat miegui ir atminčiai. Visi šie hormonai yra suaktyvinami užsiimant banglenčių sportu, tad užtikrina pasitikėjimo savimi jausmą bei gerą nuotaiką.
Pasak mokslininkų, dūžtančios bangos gamina neigiamus jonus, kurie padidina deguonies srautą į mūsų smegenis, o tai suteikia daugiau energijos. Tai gamtinis antidepresantas, pakeliantis nuotaiką bei skatinantis alfa smegenų bangų atsiradimą, kurios lemia gilesnį atsipalaidavimą, išaugusį našumą, sąmoningumą ir vidinę ramybę, o kūnas, veikiamas šių bangų, panyra į meditacinę būseną. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai savo pacientams rekomenduoja išvykti pailsėti į paplūdimį.
Jūra turi natūralų raminantį poveikį smegenims, o paprasčiausiai buvimas šalia banguojančio vandens leidžia pasijusti ramiai ir laimingai.
Banglenčių sezonas jau prasideda
M. Satkevičius kviečia visus bangų entuziastus pradėti banglenčių savaitgalių sezoną ir nuo birželio 18 d. išmėginti šį sportą tiek pradedančius, tiek jau patyrusius banglentininkus.
„Jau antrus metus kartu su banglenčių ir irklenčių mokyklos “Surf Style LT„ komanda organizuojame banglenčių savaitgalius “Join the ride„ pradedantiesiems ir pažengusiems bei banglenčių savaitgalius, skirtus tik merginoms, “Šok ant bangų„. Baltijos jūroje jau patyrę bangų mėgėjai galės gilinti savo žinias vandenyje, mokytis, kaip teisingai manevruoti bangose, kaip perprasti jos lūžimo tašką. Pradedantieji plaukiotojai bus apmokomi saugiai ir patogiai jaustis vandenyje, išmoks užlipti ant lentos bei prognozuoti, kada tinkamiausias laikas plaukioti banglente, kaip išsirinkti tinkamą įrangą bei hidrokostiumą“, - apie lietuvių laukiančias pramogas Baltijos jūroje pasakoja M. Satkevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą