Kai aktorės tampa bendraautorėmis: Lauros Kutkaitės spektaklis „Milena“
Kafkos laiškai mylimai Jesenskai
Režisierė pasakoja, kad jau kelis metus turėjo idėją statyti spektaklį pagal čekų modernisto Franco Kafkos kūrinius. Pradėjusi gilintis į prozininko kūrybą, L. Kutkaitė atrado Kafkos rašytus laiškus žymiai Čekijos žurnalistei, rezistencijos kovotojai Milenai Jesenskai.
„Iš pradžių laiškus skaičiau anglų kalba, vėliau juos, specialiai mūsų trupei, į lietuvių kalbą išvertė Dovydas Grajauskas“, - pasakoja režisierė.
Milenos ir Franco santykis unikalus tuo, jog įsimylėjėliai gyvai buvo susitikę tik du kartus. Visą kitą laiką jiedu bendravo susirašinėdami.
Visgi išlikę tik Kafkos rašyti laiškai. Tad spektaklio režisierė, drauge su aktorėmis (Toma Gailiūte, Egle Jackaite, Digna Kulionyte, Samanta Pinaityte, Justina Vanžodyte ir Aiste Zabotkaite), išdrįso per žymaus prozininko laiškus sukurti ryškios moters portretą.
„Mes tikrai nesistengėme spektaklio daryti Kafkos akimis, mes bandėme įsivaizduoti pačią Mileną“, - sako D. Kulionytė.
Kūrybinis procesas - visos komandos rankose
„Milenos“ aktorės žiūrovams pristatomas kaip spektaklio bendrakūrėjos, mat pats kūrybos procesas nebuvo tradiciškas, būdingas daugumai spektaklių.
Anot režisierės, spektaklis yra toks, koks yra dabar, būtent dėl komandos narių sudėties. Ji tikina, kad kiekviena aktorė į spektaklį įdėjo dalį savęs ir pakeitus kažkurią jų, „Milenos“ portretas būtų visai kitoks.
Dar neturėdamos dramaturgijos aktorės skaitė Kafkos laiškus, žymėjosi ryškiausius žodžius, improvizavo įvairiose teatro erdvėse ir netgi vyko į skirtingas Klaipėdos krašto apylinkes.
„Čia mano metodika. Aš taip dirbu, nes jei pradėčiau ne nuo kūrybos laboratorijos, o nuo dramaturgijos, tai man tiesiog nebūtų įdomu“, - šypsosi L. Kutkaitė.
Aktorės džiaugiasi režisierės suteikta laisve ir galimybe prisidėti prie kūrybinio proceso.
„Dažniausiai teatre vaidmenų moterims yra labai mažai. Moterys dažnai lieka paraštėje, tad labai džiaugiamės galėdamos kurti, žaisti ir taip atskleisti Mileną“, - mintimis dalinasi E. Jackaitė.
Sukurti Jesenskos portretą padėjo ir choreografė Agnietė Lisičkinaitė.
Anot jos, spektaklyje šokis yra viena pagrindinių minties atskleidimo priemonių. „Režisierė kūno mediją spektaklyje laiko tokia pačia svarbia, kaip ir žodžio, video, muzikos medijas. Dėl to aš tampu ne tik iliustratore, bet ir spektaklio bendraautore“, - pasakoja A. Lisičkinaitė.
Scenografiją įkvepė paštas
Žiūrovui įėjus į Klaipėdos dramos teatro holą, jį pasitinka žalia pašto dėžutė.
„Dar nesame išsigryninusios idėjos ką su ja darysime. Viena iš minčių, leisti žiūrovams į ją rašyti atsiliepimus apie spektaklį, kita - mesti į ją meilės laiškus, kurie taip ir nepasieks jų adresato“, - samprotauja L. Kutkaitė.
Spektaklyje simboliška ir scenografija. Scenografė Paulina Turauskaitė įkvėpimo pasisėmė iš Prahos pašto pastato. Pasitelkusi apšvietimą, ji siekė sukurti minimalistinę atmosferą, kurioje ryškiausios ne dekoracijos, o pačios aktorės.
Spektaklio „Milena“ kūrybinė komanda: režisierė ir dramaturgė Laura Kutkaitė, scenografė Paulina Turauskaitė, choreografė Agnietė Lisičkinaitė, kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė, kompozitorius Arturas Bumšteinas, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, vaizdo menininkas Eitvydas Doškus, šviesų dailininkas Dainius Urbonis, režisierės asistentas ir asistentas dramaturgijai Alius Veverskis, tekstus iš anglų k. vertė Dovydas Grajauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą