Uostamiestis skaičiuoja užsieniečių pinigus

Uostamiestis skaičiuoja užsieniečių pinigus

Užsienio kapitalo koncentracija Vilniuje ir Kauno ekonominis aktyvumas privertė Klaipėdą sunerimti dėl senkančio investicijų srauto į pramonę ir menkstančio vietos gyventojų verslumo.

Klaipėdos krašto ekonomiką kelia uostas ir laisvoji ekonominė zona, sezoninis turizmas ir uostamiesčio mokslo įstaigos, tačiau to nepakanka norint sustabdyti demografinę anemiją. Tik garsių technologinių kompanijų pritraukimas į miestą ir dideli atlyginimai gali privilioti jaunimo ir leisti įgyvendinti ekonominės plėtros tikslus. Apie tai uostamiestyje kalbėta užsienyje reziduojantiems Lietuvos diplomatams, tikintis iš jų pagalbos skleidžiant informaciją apie galimybes investuoti Lietuvos pajūryje, jūrų transportu sujungtu su daug vartotojų turinčiomis regiono rinkomis.

Lietuva – į kairę, Klaipėda – į dešinę

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro atkreipė diplomatų dėmesį, kad Klaipėda, nors labai norėtų būti antras Lietuvos miestas, pagal registruotų ūkio subjektų skaičių 2016 metais liko trečioje pozicijoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai iš kiek daugiau nei 104 tūkst. šalyje veikiančių įmonių Vilniaus apskrityje buvo 40,5 tūkst., Kauno apskrityje – beveik 20 tūkst., Klaipėdos apskrityje – kiek daugiau nei 11 tūkst. įmonių. Vietos pagal įmonių skaičiaus didėjimą apskrityse šiemet nesikeičia.

Nesutampa su šalies prioritetais uostamiesčio patrauklumo reklamavimo kryptys. Pasak V. Kažuro, pagal investicinį populiarumą Klaipėdai svarbiausios Norvegija, Švedija, Danija, Vokietija, Ukraina, Kinija, Jungtinė Karalystė. O Užsienio reikalų ministerija pernai teikė paramą informuojant Armėniją, JAV, Prancūziją, Japoniją, Latviją, Rusijos Kaliningrado sritį, Braziliją, Ukrainą. Šiais metais per ambasadas gauti tik trys paklausimai: iš Armėnijos, Prancūzijos ir Rusijos. Todėl Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi suktis renginių verpete ieškodami naujų ryšių savo nariams, kurių šiuo metu yra 230.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) generalinis direktorius Eimantas Kiudulas, kuris neseniai savivaldybės paskirtas atgaivintos viešosios įstaigos Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros valdybos pirmininku, į uostamiesčio ateitį žvelgia optimistiškiau. Dideliu miesto laimėjimu jis laiko tai, kad šiemet LEZ pradėjo veikti technologijų įmonė „GE Oil@Gas“, kurios ženklas atpažįstamas visame pasaulyje. Taip pat pažymėjo, kad investuotojų ieškoma visų pirma Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, o tik po to – kitose pasaulio šalyse. Anot E. Kiudulo, Kinija tarp potencialių investuotojų atsirado atsitiktinai, kadangi Baltarusijoje stato didelį pramonės parką ir domisi Klaipėdos uostu.

Išskirtinė vieta

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, pasak E. Kiudulo, iki šių metų sukaupta 750 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Tai sudaro 57 proc. visų Klaipėdos miesto savivaldybės ir 40 proc. apskrities TUI. Pagal laisvosios ekonominės zonos svorį savo miesto TUI portfelyje Klaipėda lenkia visas kitas Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas.

E. Kiudulo teigimu, šiuo metu investuotojų paieškos vyksta tikslingai, pagal ryškėjančius segmentus, o ir investuotojai rodo norą jungtis prie susiklosčiusios verslo struktūros. „Klaipėdos LEZ išryškėjo aiškūs investuotojų profiliai – esame patraukliausi automobilių, plastikų ir maisto pramonės įmonėms, taip pat matome didelį energetikos pramonės potencialą. Mūsų nuomone, nauji investuotojai į LEZ ateina ne vien dėl mokesčių lengvatų – juos traukia jau sėkmingai veikiančių įmonių sukurta infrastruktūra, patirtis bei ekosistema“, – kalbėjo E. Kiudulas.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iki šių metų sukaupta 750 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų – tai 57 proc. visų Klaipėdos miesto savivaldybės TUI.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ turi 29 sutartis, pagal jas 27 įmonės jau veikia, čia dirba daugiau kaip 4 tūkst. regiono gyventojų. Daugelis kompanijų, pasak E. Kiudulo, atėjo į Klaipėdą dėl geografinės vietos, uosto, nes produkciją gamina užsienio rinkoms.

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovas Robertas Kogelis kalbėjo, kad žinią apie Klaipėdą galima skleisti ir platinant išskirtines kompetencijas. Pasak jo, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas – tai nauja galimybė verslui ir kompetencijų eksportas. Į užsienio rinkas žinią apie Klaipėdos ekonominį patrauklumą įmonė neša perteikdama terminalo plėtros patirtį ir konsultacijas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus šalies diplomatus ragino be baimės apie Klaipėdos uostą sakyti, kad tai pats moderniausias uostas pasaulyje. Atsakydamas į klausimą, kokie investuotojai domisi Klaipėdos uosto perspektyvomis, jis teigė, kad gaunama užklausimų ir iš Europos, ir kitų kraštų valstybių, taip pat iš Lietuvos kompanijų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder