Genetiškai pakeistų pelių pagalba jiems pavyko įrodyti, kad tam tikros smegenų bangos gali žymiai sumažinti nerimo jausmą.
Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) meditacijų naudą pabrėžia tokios Holivudo žvaigždės kaip Ema Vatson (Emma Watson) bei Andželina Džoli (Angelina Jolie), be to, moksliniai tyrimai parodė, jog ši technika pasirodo geriau nei kiti stresą mažinantys metodai.
Oregono universiteto mokslininkai pastebėjo, kad pasikeitimai savanorių, praktikavusių dėmesingo įsisamoninimo techniką, smegenų baltojoje medžiagoje gali būti raktas į meditacijos naudą.
Kognityvinės neurologijos specialistas Krisas Nylas (Cris Niell) su savo komanda padarė išvadą, jog dėl to turėtų būti atsakingi teta smegenų bangų pakitimai ir nusprendė išbandyti šią hipotezę su pelėmis. Kad tai būtų įgyvendinta, jo komanda genų inžinerijos pagalba sukūrė specialų baltymą pelių smegenyse, kuris sužadina neuronų impulsus juos paveikus lazerio šviesa.
Dr. Nylo komanda orientavosi į genetiškai pakeistus baltymus, kad jie galėtų iššaukti panašią į teta bangų veiklą pelių smegenyse – priekinėje juostinėje smegenų žievėje. Prie pelių smegenų prijungto lazerio mirksėjimas iššaukė neuronų impulsus tuo pačiu ritmu, koks buvo pastebėtas medituojančiuose žmonėse.
Buvo pastebėta, jog pelės, kurioms buvo taikyta ši procedūra, buvo mažiau nervingos nei tos, kurioms ji nebuvo taikyta arba kurioms buvo stimuliuojamos kitos smegenų sritys. Bandymai parodė, kad pelės veikiamos tų pačių teta bangų, kokias pastebėjo medituojančių žmonių skenografijose, buvo labiau atsipalaidavusios.
Norint patikrinti jų nerimo lygį, pelės buvo įdėtos į dėžę su tamsia ir apšviesta puse. Pasak pranešimų Los Angeles Times, pelės, kurios „meditavo“ patogiau jautėsi tyrinėdamos šviesią dėžės pusę bei sėdėdamos ant užpakalinių kojų ir bendraudamos su kitomis pelėmis. Manoma, jog ši elgsena rodo, kad jos buvo atsipalaidavę. Pelės, kurioms procedūra netaikyta, buvo labiau linkę laikytis šešėlyje.
Oregono komanda taip pat eksperimentavo su skirtingų dažnių panašia į teta bangas stimuliacija, tačiau pastebėjo, kad labiausiai raminantis poveikis pasireiškė laikantis arčiausiai ritmo, pastebimo medituojančių žmonių smegenyse, kuris yra maždaug aštuoni kartai per sekundę.
Žmonių praktikuojančių dėmesingo įsisamoninimo metodiką smegenų skenografijos rodo pasikeitimus priekinėje juostinėje smegenų žievėje ir kitose srityse.
Priekinė juostinė smegenų žievė atsakinga už daugybę funkcijų, tarp jų mūsų emocijas, sprendimų priėmimo procesus ir impulsų kontrolę. Ji taip pat reguliuoja migdolinę smegenų dalį (angl. amygdala), vieną primityviausių smegenų dalių atsakingą už baimę ir kovoti-ar-bėgti atsaką.
Nors fiziniai pasikeitimai buvo pastebimi, mažiau aiškus santykis tarp baltosios medžiagos pakitimų ir dėmesingo įsisamoninimo meditacijos galimybių kovojant su nerimu. Oregono komandos tyrimai gali suteikti atskaitos tašką norint geriau suprasti fizinius mechanizmus veikiančius meditacijos metu.
Kalbėdamas su Los Angeles Times, tyrimo koautorius Nylas teigė: „Mes žiūrime į meditaciją kaip į žmogaus veiklą, aukšto lygio veiklą, tačiau norime ištirti žemiausio lygio viso to biologiją. Mes nebūtinai priverčiame peles medituoti, bet pakeičiame smegenų srities veiklos modelį.“
„Ši pirmoji publikacija yra principo įrodymas, bet tikimės, kad po pusmečio ar metų, aš su jumis kalbėsiu apie tai, kas iš tiesų pasikeičia smegenyse medituojant“ – sakė jis.
Kas yra sąmoninga meditacija?
Įkvėpta senovės budistų meditacijos, dėmesingo įsisąmoninimo technika 8-tajame dešimtmetyje buvo pristatyta JAV gydytojų kaip priemonė kovojant su stresu.
Pagrindinis principas – gyventi „šią akimirką“, praleidžiant mažiau laiko galvojant apie praeitį bei ateities problemas.
Viena iš technikų dėmesio centro perkėlinėjimas kūne stebint iškylančius pojūčius – taip vadinamas „kūno skenavimas“.
Manoma, kad tai padeda žmonėms atpažinti ir įveikti neigiamas mintis tuo pačiu pajaučiant mažus malonumus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą