Nei Vakarų politika, nei pats Putinas negali padaryti įtakos, kad sustabdytų artėjantį Rusijos žlugimą

(1)

Praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, politikai, analitikai ir žurnalistai beveik nediskutuoja apie Rusijos pralaimėjimo kare pasekmes, ypač apie jos dezintegraciją.

Kaip pažymėjo Niujorko Rutgerso universiteto politikos mokslų profesorius Aleksandras Motylis  žurnalo "Foreign Policy" straipsnyje, atsižvelgiant į Rusijos žlugimo ir dezintegracijos potencialą, tai yra "pavojingas vaizduotės trūkumas".

Jis pridūrė, kad nesvarbu, ar tai būtų gerai, ar blogai Vakarams, reikia tam pasiruošti. 

"Yra įvairių scenarijų, kas gali nutikti Rusijoje po to, kai jos pralaimėjimas Ukrainoje taps dar aiškesnis.

Labiausiai tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasitrauks iš posto, o po to prasidės arši kova dėl valdžios tarp kraštutinių dešiniųjų nacionalistų, norinčių tęsti karo veiksmus ir sugriauti esamą politinę hierarchiją, autoritarinių konservatorių, kurie suinteresuoti sistema, ir atgimstančio pusiau demokratinio judėjimo, siekiančio nutraukti karą ir reformuoti Rusiją.

Negalime žinoti, kas laimės, bet galime drąsiai prognozuoti, kad kova dėl valdžios susilpnins režimą ir atims iš Rusijos karinio potencialo likučius", - rašo jis.

Vis dėlto, pasak Motylio, susilpnėjęs režimas ir prastai veikianti ekonomika gali paskatinti rusus išeiti į gatves, "galbūt net su ginklais".

Be to, kai kurie Rusijos Federaciją sudarantys subjektai gali nuspręsti pasirinkti didesnę autonomiją. 

"Pagrindiniai kandidatai yra Tatarstanas, Baškirija, Čečėnija, Dagestanas ir Sacha.

Jei Rusija išgyvens šiuos sukrėtimus, ji greičiausiai taps Kinijos kliente valstybe. Priešingu atveju Eurazijos žemėlapis atrodys visai kitaip", - pažymi profesorius. 

Jis mano, kad jei Rusijos žlugimas pasuks Sovietų Sąjungos, Rusijos ir kitų imperijų žlugimo keliu, "tai bus mažai susiję su Rusijos elito valia ar Vakarų politika", nes tai bus susiję su didesnėmis struktūrinėmis jėgomis.

"V. Putino Rusija kenčia nuo daugybės vienas kitą stiprinančių prieštaravimų, kurie suformavo valstybę, kuri yra daug trapesnė, nei būtų galima manyti iš jos pasigyrimų.

Tai karinis, moralinis ir ekonominis pralaimėjimas kare Ukrainoje, taip pat Putino hipercentralizuotos politinės sistemos trapumas ir neefektyvumas, jo mačo asmenybės kulto žlugimas, susijęs su jo pralaimėjimu, liga ir akivaizdžiu senėjimu, beprotiškai blogas Rusijos nevalstybinės ekonomikos valdymas, nežabota korupcija, kuri persmelkia visus visuomenės sluoksnius, ir didelis etninis ir regioninis susiskaldymas paskutinėje pasaulyje nesugriautoje imperijoje", - tęsė A. Motylis. 

Motylis taip pat samprotavo apie tai, kaip atrodytų Rusijos skilimas.

"Esmė ta, kad nesvarbu, ar esate optimistas, ar pesimistas - galime tik stebėti, kaip vystosi Rusijos žlugimo drama.

Nei Vakarų politika, nei pats V. Putinas negali padaryti įtakos, kad tai sustabdytų.

Pirmiausia todėl, kad Rusija jau patiria gilias institucines krizes, kurias labai sustiprino žmogus, padaręs Rusiją trapią ir nestabilią ir sukėlęs kibirkštį, kuri, tikėtina, prives prie jos žlugimo.

Tai nereiškia, kad Vakarai turėtų tiesiog ramiai stebėti, kaip Rusija degraduoja. Būtina pasirengti galimam žlugimui", - pabrėžė profesorius. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder