Apranga Klaipėdos krašto gyventojų vestuvėse

XIX a. pabaiga - XX a. pirmoji pusė

Marškiniai buvo ritualinė vestuvių dovana. Jie dovanoti tam tikru momentu svarbiems vestuvių dalyviams.

XIX a. būsimajam vyrui prieš jungtuves jaunoji įteikdavusi marškinius, o jaunikis su tais marškiniais eidavęs į jungtuves.

Būta tradicijos dovanoti marškinius anytai. Dovanojami marškiniai pagal seną tradiciją buvo su juosta surišami ir ant peties uždedami.

Juoda šilkinė skara su šilkiniais kutais XIX a. pabaigoje buvo jaunamartės kraičio dalis.

Juodos bažnytinės skaros įsiliejo ir į tradicines vedybų ceremonijas. Tamsią šilkinę skepetą būsimajai žmonai jaunikis dovanojo per sužadėtuves, juodą su kutais skepetą anyta rišo jaunamartei.

Senovinė nuotakos apranga ilgiau išsilaikė kaimuose prie Kuršių marių. Čia ir XX amžiaus pirmojoje pusėje nuotaka dar vilkėjo namuose išaustu šimtaklosčiu sijonu, juoda aksomine juostele persirišdavo galvą. Vainiką pynė iš mirtų.

Rūtų dažna lietuvininkė net nepažino. Mirtų šakelėmis kaišė plaukus ir puošė krūtinę, mirtų puokštelę rankoje laikė. Vėliau mirtų šakelėmis dabino ir baltą vestuvinę suknelę, nuometą.

Jaunavedžiai Karaliaučiuje. XX a. pradžia.

Jaunikis vilkėjo namuose austos medžiagos siuvėjo pasiūtą arba krautuvėje pirktą juodą vilnonį kostiumą. Švarko atlape segėjo mirtų, vėliau - kitokių gėlių puokštelę arba medžiaginę rožytę.

Naujoviškai - moderniai pasipuošusi lietuvininkė nuotaka XX a. pradžioje dėvėjo juodas plonas kojines, juodas lakines kurpes. Juodomis šilkvilnėmis austas sijonas buvo ne tik naujoviškais ripsytais raštais austas, bet ir suklostytas smulkiomis klostytėmis, su juodu pamušalu ir juodu šilkiniu pliušu aprumbo - juosmenėlio vietoje.

Madingai pasiūta prijuostė buvusi šilkinė, rožėta, žemai priraukta, o ant raukimo siūlės buvusi užsiūta juoda šilkinė linta. Juosmenėlis buvęs širdies formos. Vietoj margų juostų kairiame šone buvo prisiūti ilgi, platūs moheriniai kaspinai. Neretai susijuosdavo kietu diržu.

Vyriška skrybėlė cilinderis Klaipėda, XX a. I pusė. Cilinderis aptrauktas juodu atlasu, pažymėtas firminiu ženklu Reform patent klapphut

Taftinė bliuzė - pastatytais pečiais. Ant stačios apykaklės neretai buvusi užversta dar ir balta pinikiuota. Ta, kuri siuvosi vestuvinius drabužius pagal vokišką madą, dėvėjo baltą vestuvinę suknelę, puošėsi šydu, o rankose laikė baltų gėlių puokštę.

Našlė, tekėdama antrą kartą, nebegalėjo puoštis nuometu ir privalėjo vilkėti juodą vestuvinę suknelę. Tamsesniais drabužiais lietuvininkė nuotaka rengėsi ir karo, negandų metais.

Tarpukariu vis daugiau nuotakų Klaipėdos krašte puošėsi baltais drabužiais, tokia apranga ilgainiui tapo tradicija.

Moteriškas kostiumėlis (bliuzė, sijonas), siūtas ir nešiotas 1910 m. Kukorų kaime 119 Vestuvės Eglynų kaime. XX a. 4 dešimtmetis

Labiau pasiturintis jaunikis vilkėjo fraką, mūvėjo baltas pirštines, o ant galvos dėvėjo cilinderį - aukštą, kietą skrybėlę plokščiu viršumi, kurią buvo galima suspausti ir taip suspaustą nešiotis po pažastimi ar specialiame dėkle. Cilinderis buvo laikomas miestiečio - aukštuomenės žmogaus atributu, nešiotas drauge su fraku ir baltomis pirštinėmis.

Marčios vainikėlis pagamintas iš popieriumi apsuktos vielos, su praplatinta priekine dalimi. Puoštas blizgučiais, baltais pumpurėliais, žaliais popieriniais lapeliais, nedideliais medžiaginiais žiedeliais bei didesniais gėlių žiedais, pagamintais iš karoliukų, suvarstytų ant vielos. Tikėtina, kad balti medžiaginiai žiedeliai, pumpurėliai ir žali lapeliai imitavo Klaipėdos krašte plačiai namuose augintą tikrąją mirtą (lot. Myrtus communis).

Pamergės vainikas - marčios vainikėlis Pirktas 1907 m. Bučės Deivilaitytės. Pamergės Rusnės apylinkėse vadintos marčiomis. Jos puošėsi tokiais vainikėliais eidamos į vestuves - svodbą. Jaunoji dėvėjo mirtų vainikėlį.

Jaunoji turėji bliuzele. Mana mama dar tokia gražia turėji joda tafta bliuzike. Kvaldikes keltas, pūstas, čia vėl lemenukas, čia vėl prisiūtas t?p toks palaids. Lietuvininkai daugiau juoda sukneli, kostiumėli nešioji. Tas bliuzikes tafts, šilks išmuštom gėlėm ir tos bliuzeles iki čia buva pridurtas kaip kvaldonikes gražiai. O vokiečiai daugiau balta. Jaunasis vėl - kostiumas jods. Cilinderi dar turėji, kur galima suspausti, suplokšti.

Pateikėja iš Derceklių kaimo (B 6517)

Šimtmeči pradžioj jaunosios rengdavos ilgom jodom suknelėm, dėdavos ilgus baltus veliumus. Prėš pėtus važiodava ? metrikacija. Jaunoji apsirengus jodai (tamsiai). O po pėtų važiodava ? bažnyči, tada jaunoji - baltai. Vestuvėse visas būdava ilgom suknėm.

Pateikėja iš Beržiškių kaimo (B 6517)

Vestuvėms išėji 3-4 dėnas. Kad jau pasiturintis - savaiti, abudu galu šventi. Žvakes uždegtas pri vartu. Iš mirtu vainikėlis buva. Lietuvininkai senovini šyda neturėji, jis po pirma kara atsirada. Kas vertės ? vokiška, tiej turėji šyda. 12 valanda tai marči? nuim ir apriš t? galva ošvėni, o senovėj apvaliai apriša a šepši (kepuri) užmovi. Skepeta sukišta, gal? čia buva sumegzti. Sijonai austini. Nelab? mėga siuvinėti, tik marškin? nusnapuoti. Su ilgu sijonu, jodoms suknėms.

Pateikėja iš Derceklių kaimo (B 6517)