Ar Lietuva - vis dar jūrinė valstybė?

bei gatvėse atrakcija. Nekalbant apie alaus ir šašlykų ragavimo viešose vietose akcentus.

Lietuvos Prezidentė ir Kapitonų klubo prezidentas Ričardas Lučka viešai teigė, kad Lietuva - jūrinė valstybė. O gal - valstybė prie jūros?

Galime su tuo sutikti ir nesutikti. Gal (kol kas) - ir jūrinė valstybė.

Keista, kad tik šiais metais Savivaldybės administracijos darbuotojai nuvyko į Rostoką pasidalinti Jūros švenčių patirtimi. Dabar bus kitaip - teigė jie grįžę!

Tuo metu man pačiam teko matyti Jūrų šventes Kylyje, kur tikrai vyksta šventė ant vandens. Ypač, kai vakare, sutemus, visą vandens plotą prie krantinių užpildo

dideli burlaiviai, povandeniniai laivai, karo laivai, škūnos, jachtos, valtys - šviečia jų žiburiai! Vaizdas nepakartojamas, fantastiškas! Po to dangų nušviečia fejerverkai - tikra fiesta ant vandens!

O mūsų etatiniai švenčių organizatoriai nieko originalesnio nesumąsto: alaus palapinės ir tas pats "respublikinės reikšmės“ per TV transliuojamas senų dainų ir šimtus kartų matytų dainininkų koncertas ant krantinės? Tas pats juk vyksta ir Nidoje bei Palangoje.

Grįžkime prie jūrinės valstybės klausimo. Taip, dar yra „Limarko“ kompanija ir Lietuvos jūrų laivininkystė. Pastaroji - tik todėl, kad dar neatsirado užsienio pirkėjo! Viskas.

Kad užsuka užsienio laivai: kruiziniai, tankeriai, krovininiai, burlaiviai - tai natūralu. Yra dar uostas, priklausantis Lietuvai!

Būnant Kroatijoje, gidė pasakojo, kad kroatai priešinasi stojimui į ES. Dėl to, kad užsienio investuotojai neišpirktų krantinių, uostų. Kroatija prarastų jūrinės valstybės statusą. Tuomet ir karas su Serbija dėl priėjimo prie jūros taptų beprasmis. "Taikiu būdu", kaip Lietuvoje atsitiko, laivynas, kompanijos bus parduotos užsieniečiams...

1994 m. Buenos Airėse man teko matyti paskutiniuosius penkis ar šešis buvusios "Jūros" žvejybinius laivus, jau parduotus Argentinai. Dar su lietuviškais pavadinimais. Bet jau uždažomais - negrįžtamai, visiems laikams. Tai skausmingai virpino širdį – kaip Maironiui, žiūrinčiam į Trakų pilį...

2006 m. Kylyje taip pat tapau liūdo vaizdo liudininku - stebėjau LISCO uždažymo procedūrą ir pakeitimą į DFDS.

Duok Dieve, (daugiau nėra į ką kreiptis), kad ne viskas būtų parduota. Kad klaipėdiečiai, dar turėtų galimybę prieiti prie savo krantinių, didžiuotis, kad Lietuva yra ne tik valstybė prie jūros!